Adjustment Disorder: Evolution of the Concept and Suggestions for ICD-11

Abstract

Adaptacijos sutrikimas: sampratos raida ir siūlymai TLK-11Paulina ŽELVIENĖ Vilniaus universitetasDaugelis adaptacijos sutrikimus analizuojančių mokslininkų pritaria, kad adaptacijos sutrikimo apibrėžimas paseno ir yra neadekvačiai vartojamas, todėl, remiantis naujausiais epidemiologiniais, stresorius patyrusių rizikos grupių ir kitais tyrimais, būtina atnaujinti šio sutrikimo sampratą ir diagnostinius kriterijus. Šios srities tyrimai pastaraisiais metais suintensyvėjo, nes po kelerių metų turėtų pasirodyti atnaujintas TLK-11 klasifikacijos leidimas. Adaptacijos sutrikimas kelia nemažai mokslinių diskusijų dėl neaiškaus atskyrimo, kokia yra normali reakcija į stresą keliančius gyvenimo įvykius, o kokią reakciją galime vadinti sutrikimu. Antras ne ką mažiau svarbus klausimas -tai adaptacijos sutrikimo požymių sutapimas su kitų sutrikimų simptomais. Nemaža dalis psichikos sveikatos specialistų čia įžvelgia pavojingą tendenciją, kai visas sudėtingas asmens patirtis siekiama paversti diagnoze. Kita vertus, taip pat turime atsižvelgti į pagarbą žmogui, jo orumui, nes sunkumų patiriantys asmenys nusipelno gauti tinkamą pagalbą sveikatos sistemoje. Straipsnyje keliamas tikslas aptarti adaptacijos sutrikimo sampratos raidą, naujausius siūlymus dėl šios sampratos ir juos pagrindžiančius empirinius tyrimus.Pagrindiniai žodžiai. Adaptacijos sutrikimas, TLK-11. Įvadas Adaptacijos sutrikimas į diagnostines klasifikacijas pirmą kartą buvo įtrauktas 1968 m., paskelbus šią diagnozę DSM-II (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders).Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sudarytoje Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK) adaptacijos sutrikimas buvo pripažintas nuo 1978 m., kai buvo įtrauktas į devintąjį TLK klasifikacijos leidimą (TLK-9). Prieš tai nebuvo adaptacijos sutrikimo diagnostinės kategorijos, tačiau egzistavo terminas "laikinas situacinis sutrikdymas" (angl. "transient situational disturbance"), kuris tiko asmenims, turintiems situacinių prisitaikymo sunkumų. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl į TLK buvo įtrauktas adaptacijos sutrikimas, buvo diferencinės diagnostikos problema ir siekimas išvengti painiavos, kuri kildavo dėl reaktyviosios ir endogeninės depresijos (Casey, Dowrick, & Wilkinson, 2001). Į TLK-10 klasifikaciją, adaptacijos sutrikimo diagnozė irgi yra įtraukta kaip atskira klinikinė kategorija (Casey et al., 2001). Adaptacijos sutrikimas apibūdinamas kaip žmogaus elgesio ir atsakų į kasdieniame gyvenime kylančius stresorius visuma (Casey, 2009). TLK-10 adaptacijos sutrikimas apibrėžiamas neadaptyviomis reakcijomis, atsirandančiomis per tris mėnesius, socialinėje bei profesinėje srityse dėl aiškiai identifikuojamų psichosocialinių stresorių ar pokyčių gyvenime. Neadaptyvūs nerimas, depresiškumas ir impulsų kontrolės problemos patyrus stresorius taip pat priklauso adaptacijos sutrikimų kategorijai (DSM-IV, 1994; TLK-10, 1997). Į diagnostines klasifikacijas įtraukti apibrėžimai susilaukė nemažai psichikos sveikatos specialistų kritikos. Pati diagnozė laikoma neaiškiai apibrėžta ir nenaudinga (Case...