Anestezijos Ir Intensyviosios Terapijos Slaugytojų Profesinis Perdegimas

Abstract

Įvadas. Sunki darbo aplinka, didelis krūvis, sudėtingų, riziką keliančių procedūrų atlikimas sukelia stresą ir di­dina anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų perdegimo riziką. Perdegimas turi įtaką ne tik fizinei ir emocinei slaugytojų sveikatai, bet ir sveikatos prie­žiūros paslaugų kokybei. Tyrimo tikslas – išanalizuoti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų profe­sinį perdegimą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas, anoniminė anketinė apklausa 2022 m. gruodžio – 2023 m. kovo mėnesiais. Anketą sudarė sociodemografiniai klausimai ir Perdegimo darbe vertinimo priemonė (angl. Burnout assessment tool, BAT)). Gautas Vilniaus uni­versiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Slaugos katedros Etikos komisijos leidimas (Nr. (1.3) 150000-KT-203), Perdegimo darbe vertinimo priemo­nės autorių sutikimas. Tyrime dalyvavo 144 anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti naudota „SPSS 29.0“ programa. Tyrimo rezultatai. Išsekimo subskalės vidurkis buvo aukščiausias iš visų subskalių. Visose subskalėse dau­gumos tiriamųjų buvo vidutinio perdegimo darbe lygis. Iš pagrindinių perdegimo simptomų dominavo didelių pastangų reikalavimas darbe, fizinis išsekimas ir sun­kumas atgauti jėgas po darbo, entuziazmo darbe stoka, užmaršumas ir išsiblaškymas darbe bei sunkumai susi­kaupti, susierzinimas, jei darbe kažkas vyksta ne taip, kaip norėtųsi. Iš nebūdingų, bet patiriamų perdegimo simptomų dominavo įtampa, stresas, polinkis nerimauti ir sunkumai užmiegant, dažnesni buvo galvos ir pečių juostos skausmai. Ilgesnė miego trukmė buvo susijusi su mažiau jaučiamu išsekimu. Moterų perdegimo simptomų vidurkis buvo didesnis nei vyrų. Dirbantieji didesniu nei 1,0 etato krūviu surinko mažesnį bendro perdegimo darbe balų vidurkį. Jaunesnis amžius, mažesnis darbo stažas ir vaikų neturėjimas didina profesinio perdegimo riziką. Išvados. Daugumos slaugytojų buvo vidutinis perdegimo lygis visose subskalėse. Iš perdegimo subskalių domi­navo išsekimas ir profesiniam perdegimui nebūdingi, bet patiriami simptomai. Miego trukmė buvo atvirkš­čiai susijusi su jaučiamu išsekimu darbe ir profesiniam perdegimui nebūdingais, bet patiriamais perdegimo po­žymiais. Vyresnis amžius ir ilgesnis darbo stažas buvo pagrindiniai veiksniai, susiję su mažesniu slaugytojų perdegimu darbe.