2016 © Straipsnio autoriai. Leidėjas VGTU leidykla "Technika". Šis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, turintis Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) licenciją (CC BY-NC 4.0), kuri leidžia neribotą straipsnio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį. Straipsnis ar jo dalys negali būti naudojami komerciniams tikslams. Šio darbo tikslas -atlikti dviejų dalelių aglomeracijos akustiniame lauke modeliavimą, taikant DEM ir nustatyti proceso dėsningumus.
MOKSLAS -LIETUVOS ATEITIS SCIENCE -FUTURE OF LITHUANIA
Dalelių aglomeracijos proceso matematinis modeliavimasModeliuojant dalelių aglomeracijos procesus, svarbu nustatyti minimalų atstumą tarp dalelių, kuriam esant jos gali koaguliuoti. Tarus, kad aerozolinės dalelės yra pasiskirsčiusios tolygiai 1 cm³, atstumas tarp jų nustatomas taip (Mednikov 1963):Po aglomeracijos pradinė dalelių koncentracija n 0 per laiką t sumažėja iki koncentracijos n, kartu aerozolinių dalelių spindulys kinta nuo 0 p r iki p r , o jo reikšmę galima apskaičiuoti pagal šią formulę:Dalelių judėjimui oro sraute turi įtakos garso bangų poveikis. Garso bangos dažnis Reikšminiai žodžiai: akustinis laukas, dalelės, aglomeracija, DEM.
ĮvadasOro užterštumas kietosiomis dalelėmis -pagrindinė miestų aplinkos oro kokybės problema. Kietosios dalelės -tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų: rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpa-vimo takus jos pasiekia ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. Dalelės (kurių dydis ore yra nuo 2,5 μm iki 10 μm) kelia didžiausią susirūpinimą, nes jos yra gana mažos, todėl gali prasiskverbti giliai į plaučius ir sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos.Šiuo metu naujausios Europos Sąjungos direktyvos reikalauja kuo veiksmingiau mažinti į atmosferą išskiriamų smulkių dalelių kiekį. Tam tikslui kuriami įvairūs šiuolai-kiniai oro valymo įrenginiai, būdai ir metodai. Vienas iš tokių būdų -dalelių, veikiamų akustinio lauko, aglomeracija (Čereška et al. 2016). Dalelės susijungia į stambesnius darinius ir dėl pasidėjusios masės yra greičiau ir efektyviau nusodinamos. Tačiau reikia žinoti, kokie mechanizmai ir jėgos turi įtakos šio proceso efektyvumui.Prieš modeliuojant dalelių aglomeracijos procesą, svarbu išnagrinėti pagrindinius aglomeracijos dėsnius ir turėti pradinius duomenis, kurie padės sužinoti, ar dalelės