Ar Lietuvos mokytojams vis dar reikia tobulinti kvalifikaciją?

Abstract

ĮvadasŠiuolaikinė švietimo sistema priversta keistis, prisitaikyti prie nuolatinių pačios visuomenės pokyčių. K. Trakšelys ir D. Martišauskienė (2013) teigia, kad dėl šios priežasties, norėdami atlikti visuomenės priskiriamas funkcijas, pedagogai privalo keistis taip, kaip keičiasi pati švietimo aplinka. XXI amžiaus pradžioje pasikeitė ir pats švietimo ir tobulinimosi tikslasjuo tapo ne žinių perteikimas ar įgijimas, o kompetencijų ugdymas ar ugdymasis. Galiojančiame Mokytojų profesijos kompetencijos apraše skiriamos bendros kultūrinės (žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir kitos asmeninės savybės, lemiančios sėkmingą žmogaus veiklą konkrečioje(-se) kultūroje(-se)) ir profesinės (mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai ir kitos asmeninės savybės, reikalingos sėkmingai bendrajai ugdymo veiklai, jos nespecifikuojant pagal ugdymo turinio koncentrus / sritis) kompetencijos (plg. Mokytojo profesijos kompetencijos...).l. M. Desimone (2009) savo profesinės veiklos tobulinimo koncepcijoje išski-ria tris sudedamąsias mokytojų kvalifikacijos tobulinimo dalis:• žinių, įgūdžių, pažiūrų ir įsitikinimų kaita tobulinimosi metu; • naujai įgytų žinių, įgūdžių, pažiūrų ir įsitikinimų įgyvendinimas praktikoje, per pamokas; • dėl pokyčių per pamokas gerėjantys mokinių pasiekimai. Tiesioginio mokytojo kvalifikacijos tobulinimo susiejimą su jo kasdienių veiklos problemų sprendimu aptaria ir K. Marron-

Teachers' professional wellbeing. A digital game based social-emotional learning intervention

“…It is natural that new and higher demands are placed on teachers. Special attention is paid to the teacher's profession and personality (Kalvaitis, 2016). The teacher is distinguished from the whole; specific expectations, high standards and requirements are placed on him or her.…”