pokyčius ir fazinius virsmus, magnetinį frakcijų separavimą, magnetinę anizotropiją ir orientaciją, superlaidumą ir kitus efektus. Vis daugiau įvairių mokslo krypčių mokslininkų įsitraukia į šią tyrimų sritį ir didžiausią pažangą bei patirtį šių technologijų srityje turinčios tyrimų laboratorijos ir mokslo centrai iš įvairių šalių kooperuojasi bendriems tarptautiniams mokslo projektams vykdyti (Spahn et al. 2011). Garsiausi projektai, tokiems mokslo centrams ir tarptautinėms kooperacijoms bendradarbiaujant, jau įgyven-dinti, yra vykdomi arba numatyti perspektyvūs projektai: eksperimentinis (ITER) termobranduolinis reaktorius ir kiti tokomakai, didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas CERN laboratorijoje, naujos kartos kompaktiškas ARC reaktorius (1 pav.). Lyginant nuolatinio veikimo, impulsinius ar superlaidumu pagrįstus magnetus, impulsinės technologijos stipriems magnetiniams laukams generuoti yra labai patrauklios, nes nereikalauja tokių didelių investicijų, kaip pirmiau įvardytos unikalios sistemos (Herlach, Miura 2003 santrauka. Stiprių magnetinių laukų sistemos plačiai taikomos fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams įvairiose mokslo šakose ir industrijoje. Tokomakai, stelaratoriai, superlaidūs magnetai, CERN kolaideris, ITER reaktorius, levitacinės sistemos -tai vieni žinomiausių tokių magnetinių sistemų pavyzdžių. Visų magnetinių sistemų svarbiausias komponentas yra induktorius (solenoidas). Rekordinis magnetinis laukas jau siekia 100 T. Stipriam magnetiniam laukui sukurti jau nepakanka vien tik tobulinti solenoidų konstrukciją. Tradicinės elektrotechninės medžiagos ir laidininkai jau negali atlaikyti didžiulių mechaninių ir temperatūrinių apkrovų. Todėl jas keičia visiškai naujos perspektyvios medžiagos, tarp jų svarbią vietą užima Cu-Nb mikrokompozitiniai laidininkai. Šios medžiagos pasižymi unikalia struktūra, puikiomis mechaninėmis savybėmis ir geru elektriniu laidumu. Viena iš svarbių neišspręstų problemų stiprių magnetinių laukų sistemose lieka patikimų neardomųjų jungčių sukūrimas ir jų patikimų sujungimo technologijų paieška, nes dauguma tokių magnetų konstrukcijų turi būti neardomos pradėjus jas eksploatuoti. Tačiau daugiausia jų konstrukcijoje laidininkams sujungti taikomos tik ardomos, deja, praktikoje dideliu patikimumu nepasižyminčios varžtinės arba lituotinės jungtys. Šiame darbe apžvelgti stiprių magnetinių laukų sistemų konstrukciniai ypatumai, perspektyvių Cu-Nb laidininkų struktūros ypatumai ir savybės, kompozitinių laidininkų gamybos specifika, taikymo sritys, sujungimo problemos ir taikytinos sujungimo technologijos.reikšminiai žodžiai: Cu-Nb laidininkai, mikrokompozitai, virintinės jungtys.
ĮvadasŠiais laikais magnetiniai laukai plačiai taikomi įvairiose mokslo, pramonės ir medicinos srityse. Jų naudojimo galimybėmis domisi netgi kosminės agentūros ir karo pramonė. Tai sparčiai besivystanti mokslo sritis ir technologijos, kur taikomi impulsiniai, nuolatinio veikimo, sūkuriniai magnetiniai laukai. Laboratorinėmis sąlygomis jau sukurti pirmieji įrangos prototipai ir sugener...