“…T. Andersonas, F. Elloumis (2004) pabrėžia, kad dėl nuotolinio mokymo laikas ir atstumas jau nėra kliūtis mokymui, o teisingai organizuotas nuotolinis mokymas gali tapti puikia individualizuoto mokymo priemone. Karinėje literatūroje tyrėjai išskiria nuotolinio mokymo potencialą sumažinti kvalifikuoto personalo trūkumą ir paspartinti kariuomenės komplektavimą kvalifikuotais specialistais (Winkler, Leonard, Shanley, 2001), sumažinti personalo mokymo kaštus (Westfall, 2004), sutrumpinti personalo parengimo laiką, užtikrinti operacinę parengtį (Jones, Mally, Blevins, Munroe, 2004) ir t. t. 2014atliktus tyrimus, nuotolinio mokymo taikymo kariuomenėje vertinimas gali būti sąlyginai suskirstytas į tris pagrindines dimensijas:…”