Atsinaujinančiųjų energijos išteklių rėmimo klaidos

Abstract

Analizuojami du pagrindiniai paramos elektros energijos gamintojams, naudojantiems AEI, būdai: žalieji (supirkimo) tarifai ir supirkimo kvotos (žalieji sertifikatai), nurody ti abiejų būdų pranašumai ir trūkumai. Išnagrinėtos dažniausiai pasitaikančios elektros energijos gamintojų, naudojančių AEI, rėmimo, taikant žaliuosius tarifus, klaidos. Pateikti konkretūs klaidingo žaliųjų tarifų taikymo pavyzdžiai. Kritiškai įvertinti numatomi Lietu voje esamos AEI energetikos rėmimo tvarkos pakeitimai.Raktažodžiai: atsinaujinantieji energijos ištekliai, žalieji tarifai, žalieji sertifikatai ĮVADASBrangstant ir senkant iškastiniams energijos ištekliams, di dėjant susirūpinimui klimato kaita, vis daugiau dėmesio skiriama atsinaujinančiajai energetikai, jos plėtrai. Naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius (AEI) skatinama dau gelyje šalių, tačiau Europos Sąjungos (ES) šalys turi didžiau sią pasaulyje patirtį pagal įvairių rėmimo būdų taikymą. Ši patirtis paskatino daugelį ES šalių, taip pat jos kaimynines šalis taikyti geriausiai užsirekomendavusį paramos meto dą -žaliuosius (supirkimo) tarifus, kai visa elektra, pagamin ta naudojant AEI, superkama pagal iš anksto nustatytą tarifą, kuris garantuojamas gana ilgą laiką. Žaliųjų tarifų metodas turi ne tik nemažai pranašumų, bet ir trūkumų -jo efektyvus taikymas priklauso nuo sėkmingai sukurtos schemos bei pa tikimos teisinės bazės. Kitas populiarus metodas -supirki mo kvotos arba žalieji sertifikatai -nors ir labiau orientuotas į rinką, tačiau ES šalyse taikomas gerokai rečiau.Šio straipsnio tikslas -išnagrinėti įvairias žaliųjų tarifų taikymo klaidas, aptarti konkrečius pavyzdžius iš ES šalių bei jos rytinių kaimynių. Konkrečius tyrimus autorius atli ko, dirbdamas ekspertu ES remiamame projekte, skirtame ES kaimyninių šalių (ES Kaimynystės programa) energe tikos pertvarkai skatinti, vadovaujantis ES normatyviniais dokumentais (Acquis Communautaire). Straipsnyje taip pat siekiama kritiškai įvertinti Lietuvoje paruoštą naująją žaliųjų tarifų taikymo schemą. ES PARAMOS ATSINAUJINANTIESIEMS ENERGIJOS IŠTEKLIAMS POLITIKAES prisiėmė ambicingus planus daugiau naudoti AEI ir sėk mingai juos įgyvendina, lyderiaudama pasaulyje pagal at 2) nustatytos taisyklės, susijusios su energijos kilmės garantijomis, elektrinių, naudojančių AEI, prijungimo prie tink lų principai;3) visos šalys narės buvo įpareigotos iki 2010 m. birželio parengti nacionalinius atsinaujinančiųjų energijos išteklių veiksmų planus [3].Norėdamos pasiekti tokių rezultatų, visos 27 ES šalys na rės turės 5,5 % padidinti AEI, palyginus su 2005 m. lygiu, o tolesnis didinimas siejamas su kiekvienos šalies bendruoju vidaus produktu, apskaičiuotu vienam gyventojui. Pažymėti na, kad ši Direktyva reikalauja padidinti AEI dalį ne tik elek tros energijos gamyboje (ji turėtų padidėti nuo 17 % 2006 m. iki 35 % 2020 m.), bet ir šildyme bei transporte. Kai kurių šalių užduotys parodytos 1 pav.Direktyva įtvirtina virtualią prekybą AEI, panaudojant vadinamąsias "kilmės garantijas", t. y. garantijas, kad elektra

Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo elektros energetikoje skatinimo priemonių modeliavimas

“…Priklausomai nuo šalies, fiksuotas tarifas gali būti nustatytas įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose, taip pat jį gali nustatyti Reguliuotojas ar Vyriausybė [7]. Paminėtina, kad dažniausiai tarifas diferencijuojamas atsižvelgiant į technologiją (vėjo, saulės, biomasės elektrinėms) ir įrengtosios galią, tačiau pasitaiko, kad tarifas yra nustatomas ir atsižvelgus į elektrinių statybos vietą.…”

“…• dalyvauja vietinis kapitalas [7]. Su šiuo teiginiu būtų galima nesutikti, kadangi, esant palankiai investicinei aplinkai ir laisvai rinkai, AEI skatinimo priemonės gali būti steigiamos ir naudojant užsienio kapitalą.…”

“…Taip pat pastebi, kad mažiems elektros energijos tiekėjams gali būti labai sudėtinga sekti rinką ir priimti efektyviausius sprendimus. Be to, nėra jokių priemonių, padedančių apsidrausti nuo kylančių sertifikatų kainų, kas suponuoja investuotojų neužtikrintumą ir aukštą elektros energijos kainą vartotojams [7].…”