Ausies Trimito Funkcijos Vertinimas Asmenims Su Pasunkėjusiu Kvėpavimu Per Nosį, Atliekant Idealios Sekos Dažnių Sonotubometriją

Abstract

Reikšminiai žodžiai: ausies trimito tyrimai, sonotubometrija, pasunkėjęs kvėpavimas per nosį. Sonotubometrija yra vienas objektyvių ausies trimito ventiliacinės funkcijos tyrimo metodų, kai funkcijai įvertinti naudojamas garsas ir jo intensyvumo pokyčiai atsiveriant ausies trimitui. Darbo tikslas – įvertinti sonotubometrijos tyrimo rezultatus naudojant idealios sekos dažnius asmenims su nosies pertvaros iškrypimu ir pasunkėjusiu kvėpavimu per nosį bei nustatyti veiksnius, galinčius turėti įtakos gaunamiems rezultatams. Ištirta 42 asmenys, kurie gydėsi dėl pasunkėjusio kvėpavimo per nosį, bei 37 sveiki kontrolinės grupės asmenys. Buvo renkama tiriamųjų anamnezė, atliekama otoskopija, rinoskopija, timpanometrija, Valsalvos testas. Nosiaryklės videoendoskopijos metu vertinti nosiaryklės ir ausies trimito angos morfologiniai požymiai, angos atsidarymo kokybė. Sonotubometrijai naudota plačiajuostė radijo signalų sistema (idealios sekos dažniai), 15 sekunžių 71 dB intensyvumo garsas. Mėginiui įvertinti tiriamųjų buvo prašoma ryti seiles 5 kartus. Ausies trimito atsidarymas sonotubometriškai užregistruotas 65,5 proc. tiriamųjų (kontrolinė grupė – 93,2 proc., p < 0,001). Vidutinė ausies trimito atsidarymo trukmė buvo 260 ms (SD ± 151), garso intensyvumo pokytis 10,59 dB (SD ± 4,78). Pasunkėjusio kvėpavimo per nosį ir sveikų asmenų grupėse buvo skirtingų sonotubogramų tipų. Ausies trimito fiksuoto atsidarymo rezultatai buvo blogesni asmenims su pasunkėjusiu kvėpavimu per nosį, stipriai išreikštu nosies pertvaros iškrypimu, apatinių nosies kriauklių edema, taip pat tais atvejais, kai fiksuota nosiaryklės ir ausies trimito ryklinės angos gleivinės edema limfoidinio audinio perteklius.