Bridge building within the province of proactivity

Abstract

Summary The research questions posed in this study highlight the importance of valuing proactivity in both prompting an individual to engage in proactive behavior and encouraging the expression of that behavior. We integrate a variety of constructs from the proactivity literature to gain a deeper understanding of proactive behavior as it relates to proactive motivation and supervisory performance evaluations. First, we draw upon self‐determination theory, expectancy–value theory, and the recent integration of the proactive motivation literature to hypothesize that proactive behavior is predicted by the interaction of “can do” and “reason to” proactive motivational states. Second, on the basis of performance theory, we hypothesize that the relationship between proactive behavior and performance depends upon the extent to which the supervisor values proactivity. Specifically, we argue that supervisors with proactive personalities are more likely to value and reward subordinate proactive behavior than passive supervisors. Results provide support for both of our hypotheses. Interestingly, results show that proactive behavior did not result in negative consequences but rather that there was a cost (i.e., lower performance rating) for not taking charge for employees with proactive supervisors. Copyright © 2012 John Wiley & Sons, Ltd.

Factors Associated with Entrepreneurial Intentions in Doctor of Pharmacy Students

“…58 59 Proactive disposition is informed by expectancy-value theory and is seen as being motivated by "can do" factors related to individuals perceptions they can do something, and 'reason to' motivations, i.e., do the individuals have a reason to do it. 60 Evidence suggests proactive behavior can be increased in a workshop setting through creating discrepancies between the current and a future desired situation, SMART 2 goal-setting to address discrepancies, "pre-…”

How Servant Leadership Influences Organizational Citizenship Behavior: The Roles of LMX, Empowerment, and Proactive Personality

“…Compared to more passive individuals, individuals high in proactive personality do not wait for information and opportunities to come to them, but instead actively seek new ideas and take the initiative to improve things (Fuller et al 2012;Ng and Feldman 2013). They are more inclined to change their circumstances by individual means rather than let themselves be shaped by their environments (Bakker et al 2012).…”

Socialinės paramos ir vadovo proaktyvaus elgesio reikšmė darbuotojų proaktyviam elgesiui

“…Daugelyje organizacijų darbas tampa vis dinamiškesnis ir, norėdamos išlaikyti konkurencinį pranašumą, jos turi greitai reaguoti į vykstančius pokyčius, todėl darbuotojų proaktyvus elgesys (PE) tampa vis svarbesnis organizacijos sėkmės determinantas (Frese & Fay, 2001;Parker, Williams, & Turner, 2006;Grant & Ashford, 2008). Darbuotojų proaktyvaus elgesio tyrimai turi praktinę reikšmę, nes gali pateikti organizacijoms rekomendacijas, į kokius elgesio ypatumus kreipti dėmesį atrenkant darbuotojus, kaip kurti proaktyvumo kultūrą organizacijoje.…”

“…Socialinių procesų, motyvacijos, darbo struktūros ir procesų tobulinimo kontekste dažniausiai buvo tiriamos atskiros šio elgesio formos (Grant & Ashford, 2008), o apibendrintas požiūris į proaktyvumą išryškėjo dviejų krypčių tyrimuose -proaktyvios asmenybės ir asmens iniciatyvos. Proaktyvios asmenybės tyrimų padaugėjo praeito amžiaus dešimtame dešimtmetyje, kai Crant (1993, cituojama pagal Crant, 2000 aprašė polinkį į proaktyvų elgesį kaip "konstruktą, kuris padeda įvertinti skirtumus tarp žmonių pagal tai, kiek jie linkę imtis veiksmų, kad paveiktų savo aplinką".…”

“…Pavyzdžiui, Frese ir Fay (2001) apibūdino asmens iniciatyvą kaip darbinį elgesį, kuriam būdingi asmens inicijuojami veiksmai ir atkaklumas įveikiant sunkumus. Pastaraisiais metais išryškėjo integralus požiūris, apimantis ir papildantis svarbiausius proaktyvios asmenybės ir asmens iniciatyvos tyrimų dėmenis (Parker et al, 2006;Grant & Ashford, 2008). Šios krypties autoriai apibendrino tyrimus, kurie nagrinė-ja atskiras proaktyvaus elgesio formas, kaip antai klausimų kėlimas (Van Dyne & LePine, 1998), idėjų kūrimas ir įgyvendinimas (Scott & Bruce, 1994), problemų prevencija (Frese & Fay, 2001), ėmimasis keisti (Ohly, Sonnentag, & Pluntke, 2006), grįžtamojo ryšio siekimas (Ashford & Black, 1996), karjeros iniciatyvos (Seibert, Kraimer, & Crant, 2001) Tyrimai rodo, kad proaktyviam elgesiui svarbūs asmens kognityvieji gebėjimai, asmeninės savybės (Frese & Fay, 2001), saviveiksmingumas, pasiekimų poreikis, orientacija į tikslą (Crant, 2000;Ohly & Fritz, 2007;Grant & Ashfort, 2008), darbo charakteristikos (pavyzdžiui, Salanova & Schaufeli, 2008;Fuller, Marler, & Hester, 2006).…”