Paaugliai, kuriems diagnozuotas I tipo cukrinis diabetas, susiduria su įvairiomis ilgalaikėmis, dažnai grėsmingomis komplikacijomis ir gretutiniais psichikos sutrikimais: nerimu, nemiga, depresija. Sergančiųjų populiacijoje dažnesni ir valgymo sutrikimai, tokie kaip nervinė anoreksija, nervinė bulimija, persivalgymo sutrikimas. Didesnė valgymo sutrikimų ar su valgymu susijusios netinkamos elgsenos formavimosi rizika kyla tiems paaugliams, kurie valgymą naudoja kaip neigiamų emocijų įveikos būdą. Didesnės nei siektinos glikuoto hemoglobino vertės taip pat yra rizikos veiksnys, leidžiantis įtarti prastus insulino vartojimo įpročius ir galimus su valgymu susijusius sutrikimus. Dėl dažniau pasireiškiančio neigiamo požiūrio į savo išvaizdą, su valgymu susiję sutrikimai dažnesni merginoms, ypač turinčioms didesnį kūno masės indeksą bei vėlyvosios paauglystės tarpsnyje. Nepalanki socialinė aplinka: žemesnis šeimos socioekonominis statusas ir išsilavinimas, psichologinis spaudimas, tėvų bei bendraamžių kritika blogina psichologinę paauglių būklę, formuoja neigiamą pacientų požiūrį į savo išvaizdą ir skatina klaidingų valgymo įpročių formavimąsi.