Chloride Concentration in the Soil Polluted With Bishophit Used in Winter and Its Effect on Herbaceous Plants / Chloridų Koncentracija Dirvožemyje, Užterštame Žiemos Metu Naudojamu Bišofitu, Ir Poveikis Žoliniams Augalams

Abstract

Santrauka.Kelių priežiūrai žiemą naudojami įvairūs cheminiai reagentai, kurie parenkami atsižvelgiant į ekonominius rodik lius, svarbios yra jų fizinės bei cheminės savybės. Esant ilgam ir snieguotam žiemos sezonui, naudojami dideli kiekiai cheminių reagentų, kurie, atšilus orams, pasklinda aplinkoje ir daro neigiamą įtaką. Žiemą barstomi chloridai pirmiausia patenka ant va žiuojamosios kelio dalies, dalis chloridų patenka ant kelkraščių, kur tiesiogiai teršia pakelėse esantį apsauginės zonos dirvože mį bei vegetacijos periodo augaliją. Chloridų kaupimasis dirvožemyje -viena svarbiausių ekosistemoms kylančių fiziologinių grėsmių. Chloridų kiekis dirvožemyje sumažina maistingųjų medžiagų pasisavinimą irtai trukdo vystytis augalams. Taip pat tai turi poveikį dirvožemio organizmų medžiagų apykaitai, ir dėl to mažėja dirvožemio derlingumas. Dėl didelio chloridų kiekio žemė tampa netinkama augalams augti. Tyrimams naudojama skirtingų koncentracijų (9 ml, 12 ml, 46 ml) bišofitas. Chloridų koncentracija dirvožemio ekstrakte nustatoma tūriniu metodu, titruoti naudojant sidabro nitratą. Nustatyta, kad chloridų kiekis 9 ml užterštame dirvožemyje yra 8,388 mg/kg, 12 ml -10,197 mg/kg, 28,19 mg/kg.

Chloridų Kiekiai Dirvožemyje Prie Intensyvaus Eismo Kelio Gražutės Regioninio Parko Teritorijoje

“…Taip pat yra teigiama, kad žmogaus veikla labai padidino druskos koncentraciją pasaulio upėse, vandens baseinuose, o ateityje dėl klimato kaitos ir didėjančio vandens poreikio pasaulio vandenyse esanti druskų koncentraciją dar labiau padidės (Szklarek et al, 2022). Druskos neleidžia normaliai vegetuoti augalams, nes sukelia prastą maistinių medžiagų ir vandens pasisavinimą (Strėlkutė ir Bradulienė, 2014). Druska daro neigiamą poveikį organizmų, esančių dirvožemyje, medžiagų apytakai, todėl dirvožemio derlingumo rodiklis smarkiai krinta.…”

“…Druska daro neigiamą poveikį organizmų, esančių dirvožemyje, medžiagų apytakai, todėl dirvožemio derlingumo rodiklis smarkiai krinta. Ėmus druskėti dirvai, jos sluoksniai, esantys giliau, tampa mažai pralaidūs, tad dirva nebetinkama augalijai normaliai vegetuoti ir atsiranda dirvos degradacija (Strėlkutė ir Bradulienė, 2014;Brukštutė, 2009).…”