Community-Oriented Development

Abstract

Anotacija. Straipsnyje analizuojami tvarios plėtros principai ir uždaviniai Lietuvoje pereinant prie į bendruomenės tikslus orientuotos plėtros, paremtos profesionalų ir pilietinės visuomenės narių požiūrių integravimu. Tvarios, į bendruomenę orientuotos, plėtros procesas užtikrina, kad būtų gerbiamos kiekvieno asmens ir jų šeimų teisės, orumas, poreikiai ir pageidavimai bei sukurti įgalinimo mechanizmai, skatinantys aktyviai partnerystei ir kūrybiškoms inovacijoms.Lyginimo kriterijumi pasirinktas perėjimas nuo centralizuotos į bendruomenę orientuotos plėtros, arba darnios bendruomeninės plėtros, modelis, kuris galėtų užtikrinti, kad plėtros procesas būtų derinamas su konkrečioje vietovėje gyvenančių gyventojų poreikiais, įgalintų juos socialinei partnerystei, dalinimuisi, subsidiarumui ir klasterizavimui.Tyrimui taikomi sisteminės, statistinės ir atvejų analizės, grupių diskusijų metodai, leidžiantys įvertinti į bendruomenę orientuotos plėtros sėkmės atvejus ir trikdžius Lietuvoje, juos palyginti su pasaulyje identifikuotomis socialinėmis inovacijomis. Ieškoma trikdžių, priežasčių ir mechanizmų į bendruomenę orientuotai tvariai plėtrai įgalinti.Esminiai žodžiai: tvari plėtra, darnios plėtros bendruomenės, į bendruomenę orientuota plėtra, viešasis interesas, bendruomeninis ekosisteminis požiūris, daugiafunkcis, daugiakriteris, daugiasektoris dizainas. ĮvadasLietuvos ir ES strateginiuose dokumentuose pabrėžiamas perėjimas nuo žinių perteikimo prie gebėjimų ir kompetencijų plėtojimo. Į bendruomenes orientuotą plėtrą Lietuvoje analizuoja G.

The Impact of Social Business on the Development of Communities’ Social Capital

“…Vienas iš pagrindinių socialinių verslų pranašumų yra tas, kad jie kuria ekonominę naudą bendruomenėms, kuriose veikia, nes socialiniai verslai dėl savo skirtingos misijos didina įvairių asmenų grupių įsidarbinimo galimybes įkurdami naujas darbo vietas, dėl to mažėja socialinė atskirtis (Čižikienė, Čižikaitė, 2014). Todėl socialinio verslo kūrimas gali būti aktualus gaivinant bendruomenes, ypač nutolusias nuo miestų, stokojančias išteklių kovoti su patiriamomis socialinės atskirties problemomis, o į bendruomenes orientuota tvari plėtra diegia pilietines vertybes, puoselėja atsakomybės ir pasididžiavimo jausmus (Kvieskienė, Bardauskienė, 2014). Taigi socialinio verslo misija ne tik auginti pelną, bet ir kurti socialinę vertę, skatinti socialinį poveikį, sprendžiant skurdo, išsilavinimo galimybių stygiaus, visuomenės sveikatos ir kitas šalims aktualias bei opias problemas, nes didžioji dalis uždirbamo pelno yra naudojama šiems socialiniams tikslams įgyvendinti arba investuojama į savo veiklos plėtrą.…”