Santrauka. Siekiant pagerinti studijų infrastruktūrą ir pritaikyti šiuolaikinius mokymosi metodus, grupinio darbo vietų sukūri-mas dažnai tampa aktuali problema. Vienas iš galimų jos sprendimo būdų yra rekonstruoti apleistą angarą ar kitą panašų statinį. Planuojant ir įgyvendinant rekonstrukcijos sprendimus, taikytini aktualūs darnios ir tvarios architektūros principai. Taikant tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu veikiančias skirtingas darnias pastatų sertifikavimo sistemas sukaupta nemažai patirties ir ištobulintos siūlomos schemos. Jų reikalavimų kriterijų optimizavimas konkrečiam objekto tipui leistų pasiekti subalansuotus ir inovatyvius darnios architektūros sprendimus naujos statybos arba renovacijos atvejais. Šio darbo tikslas yra įvertinti inovatyvių darnios ir tvarios architektūros principų taikymo galimybes rekonstruojant angarą į neformalų studijų ar panašios paskirties pastatą.Reikšminiai žodžiai: darni architektūra, inovatyvūs sprendimai, angaro rekonstrukcija, pastatų renovacija.
ĮvadasXX amžiuje sparčiai didėjančios technologinės galimybės padarė didelę įtaką statybos darbų apimties augimui. Todėl miestų užstatymas darėsi vis platesnis ir tankesnis, daugėjo mieste gyvenančių žmonių, kuriuos miestų plėtra atitolino nuo gamtos. Siekiant subalansuoti šiuos priešingų polių elementus, praktikoje pradėti taikyti darnios ir tvarios architektūros principai. Ekologinės problemos, ekonominis sunkmetis bei kitos aplinkybės lėmė inovatyvių architektūrinių sprendimų taikymą. Greta naujausių technologijų taikymo šiuolaikiniuose pastatuose grįžta prie siekio maksimaliai išnaudoti mažai investicijų reikalaujančius kraštovaizdžio, optimalaus erdvių išdėstymo, saulės teikiamos šviesos, atsinaujinančių energijos šaltinių privalumus. Svarbią vietą tarp jų užėmė bendruomeniškumą skatinantys sprendimai. Nors inovatyvūs darnios architektūros sprendimai reikalauja didesnių investicijų pastato projektavimo ir statybos etape, už-sienio šalių praktika rodo, jog ilgalaikėje perspektyvoje jie atsveria šį trūkumą mažesnėmis eksploatacijos sąnaudomis, aukštesne nekilnojamojo turto verte bei kitais pranašumais.Visuotinės darnaus vystymosi nuostatos buvo suformuluotos 1992 metais pasaulio viršūnių susitikime Brazilijoje. Jų pagrindą sudaro trys komponentaiaplinkos apsauga, ekonominis ir socialinis vystymasis. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija Lietuvoje patvirtinta 2003 metais. Po keleto metų Europos Sąjungai atnaujinus darnaus vystymosi strategiją, nacionalinė buvo atnaujinta 2009 ir 2012 metais. Strategijos įgy-vendinimas vertinamas pagal patvirtintus darnaus vystymosi rodiklius (Nacionalinė