Das Deutsche Strafrecht

Welzel, Hans

doi:10.1515/9783110897302

Cited by 92 publications

(8 citation statements)

References 0 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…Todėl teisės teoretikų, kaip antai N. Ashfordo, nuogąstavimams nėra jokio pagrindo. Šiuo požiūriu teisus yra Wolfgangas Frischas, teigiantis, kad bausmės skyrimas vadovaujantis teisingumo principu geriau įgyvendina žmonių teisingumo lūkesčius ir kartu yra visuomenės apsaugos nuo nusikalstamų kėsinimųsi priemonė 36 . Atskirai reikėtų paminėti V. Piesliako požiūrį į teisingumo principą.…”

Section: Romualdas Drakšas "Teisingumo Principas Skiriant Bausmę" Issunclassified

The Principle of Justice in Sentencing

Drakšas¹

2016

View full text Add to dashboard Cite

SANTRAUKA Teisingumo principas laikomas vienu iš pagrindinių tiek Europos, tiek ir kitų šalių baudžiamosios teisės principų. Šiandieninio pasaulio politinės realijos verčia iš naujo įvertinti šio principo, užtikrinančio žmogaus teises ir laisves įgyvendinant baudžiamąją atsakomybę, svarbą. Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos baudžiamosios teisės analizei No. 2 (14), 2016, p. 75-97 bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą bei teisingą nuosprendį. Esminis teismo "pagalbininkas" šiame procese yra teisės principai, turintys svarbią metodologinę ir praktinę reikšmę.Pabrėžtina, kad baudžiamosios teisės principai užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose paprastai tiesiogiai nereglamentuojami, neturi įprastinės, griežtai struktūrizuotos normos išraiškos (hipotezė, dispozicija, sankcija), ir yra atskleidžiami vertinant baudžiamosios atsakomybės sampratą ar aiškinant tam tikras įstatymų nuostatas. Šie principai tiesiogiai siejasi su valstybėje vyraujančiu baudžiamosios atsakomybės sampratos, jos atsiradimo pradžios ir pabaigos momentų suvokimu, su nuoseklia teisės normų sistema, vidiniu šios sistemos neprieštaringumu, užtikrinančiu tinkamą atsakomybės įgyvendinimą. Pavyzdžiui, Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso pirmosios dalies pirmo skyriaus nuostatose įtvirtinti šie principai: nullum crimen sine lege, nullum crimen sine culpa, humanizmo ir pagarbos žmogaus orumui, lex retro non agit ir lex benignior agit. Iš esmės tie patys principai įtvirtini ir Danijos, Estijos, Latvijos, Prancūzijos baudžiamųjų kodeksų bendrųjų dalių nuostatose. Paminėtina, kad Vokietijos baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje expressis verbis įtvirtintos nullum crimen sine lege (vok. keine Strafe ohne Gesetz) ir nullum crimen sine culpa (vok. keine Strafe ohne Schuld) nuostatos. Baudžiamosios teisės teorijoje teigiama, kad pirmoji nuostata apima lex retro non agit (vok. das Rückwirkungsverbot), nulla poena sine lege certa (vok. das Bestimmtheitsgebot), nullum crimen sine lege scripta (vok. verbot des Gewohnheitsrechts) ir nullum crimen sine lege stricta (vok. analogieverbot) principus. Pasak A. Žalinskio, antroji nuostata (nėra bausmės be kaltės) yra prilyginta konstitucinio rango teisinės valstybės principams, iš kurių išplaukia pagrindinių žmogaus teisių apsauga 4 . Teisingumo principas daugelio pasaulio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose konkrečiai nenurodomas, bet išplaukia iš jų turinio ar prasminio konteksto.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sovietinė doktrina ilgą laiką buvo pagrindžiama nuomone, jog baudžiamosios teisės principais gali būti laikomi tik įstatyme įtvirtinti principai. Pavyzdžiui, S. Kelinos ir V. Kudriavcevo teigimu, principas privalo būti inkorporuotas į patį įstatymo tekstą, į baudžiamojo kodekso bendrosios ir specialiosios dalių normas 5 . Galbūt todėl Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso pirmosios dalies pirmame skyriuje (6 straipsnis), be jau minėtų principų, įtvirtintas ir teisingumo principas 6 . Šis principas atskirai apibrėžtas, 4 Kodeks karny. Prieiga per internetą:

show abstract

Section: Romualdas Drakšas "Teisingumo Principas Skiriant Bausmę" Issunclassified

The Principle of Justice in Sentencing

Drakšas¹

2016

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Utoliko je (funkcionalnom) saizvršilačkom udelu inherentna važnost, pa se doslednim logičkim zaključivanjem i uzima da je doprinos bitan, ako njegovo uskraćivanje dovodi do onemogućavanja celine dela. 24 Zbog toga se i u našoj literaturi pitanje kauzalnosti doprinosa neretko ne razume kao uspostavljanje istinske kauzalne veze sa ostvarenom posledicom dela, već u jednom širem smislu condicio sine qua non doprinosa kao priloga odlučujućeg karaktera za uspeh zajedničkog poduhvata. 25 Stiče se utisak da se time zapravo više hoće potcrtati razlikovanje običnog (pomagačkog) i bitnog (saizvršilačkog) doprinosa, nego što bi se ukazivalo na neophodnost uspostavljanja prave condicioveze, tim pre što i mnogi pomagački doprinosi (npr.…”

Section: Kauzalnost Saizvršilačkog Doprinosaunclassified

Time and causality of the significant contribution of a co-perpetrator

Vuković¹

2015

NBP

View full text Add to dashboard Cite

Sažetak:Prema srpskom Krivičnom zakoniku (čl. 33), saizvršilac nije samo onaj ko zajednički sa drugima izvrši krivično delo učestvovanjem u radnji izvršenja, već i onaj ko ostvarujući zajedničku odluku drugom radnjom sa umišljajem bitno doprinese izvršenju dela. Najveći problemi primene ove odredbe tiču se upravo mogućnosti da se saizvršilački doprinos ostvari i nekom drugom radnjom koja ne predstavlja radnju izvršenja. S tim u vezi, postavlja se i pitanje da li ovaj bitan doprinos mora biti pružen u vreme izvršenja dela, ili može nastupiti i u stadijumu njegovog pripremanja. Takođe, nejasno je ida li svaki saizvršilac mora kauzalno sadoprineti nastupanju posledice dela, ili je moguće da takav kauzalni doprinos i izostane. Autor analizira pitanja vremena saizvršilaštva i problematiku kumulativnog i alternativnog saizvršilaštva, naročito uzimajući u obzir prodor teorije vlasti nad delom u našoj teoriji i praksi. Ključne reči:vlast nad delom, vreme saizvršilaštva, uzročna veza, kumulativno saizvršilaštvo, alternativno saizvršilaštvo. Uvodna razmatranjaSaizvršilački kvalitet uvek poseduje ona radnja učesnika kojom se ostvaruje biće dela. Ako jedan oduzima stvar, a drugi vlasnika stvari drži na nišanu, obojica će predstavljati saizvršioce razbojništva. Ako više lica zajednički izvrše krivično delo tako što sa umišljajem ili iz nehata učestvuju u radnji izvršenja, 1 Vanredni profesor, igorvu@ius.bg.ac.rs.Rad je nastao kao rezultat rada na projektu "Razvoj pravnog sistema Srbije i harmonizacija sa pravom Evropske unije (pravni, ekonomski, politički i sociološki aspekt)".

show abstract

“…For wrongfulness also has an offender-related aspect, is personal wrongfulness. 164 Even this small excursion into criminal law dogma shows that jurisprudence and case law wrestled long and hard with the question of the extent to which subjective factors in the wrongfulness of an act should be taken into account. Under the dominant view today of man as an autonomous person endowed with free will, the unworthiness of the act of committing an offence can be defined in neither a purely objective manner nor a purely subjective manner.…”

Section: 2mentioning

confidence: 99%