Santrauka. Nuolatos augančios gyventojų naudojamos elektros ir šilumos energijos kainos verčia ieškoti alternatyvių sprendimų kaip racionaliai panaudoti turimus išteklius, siekiant sumažinti energijos gamybos kaštus. Įvairiose mokslinėse srityse plačiai nagrinėjamos galimybės kaip panaudoti atsinaujinančius išteklius: vėjo, vandens, saulės ir geoterminę energiją. Straipsnyje supažindinama su alternatyviais energijos gamybos būdais, kurių metu užtikrinama susidarančių nepavojingų atliekų kontrolė. Šie būdai yra pagrįsti atliekų deginimo (pirolizė ir deginimas) ir jau sukauptų atliekų išsiskiriančių dujų panaudojimo principais.Reikšminiai žodžiai: sąvartynai, atliekų deginimas, pirolizė, alternatyvi energija.
ĮvadasDaugelyje besivystančių ir aukštą išsivystymo lygį pasiekusių šalių didėjantis gyventojų gyvenamosios aplinkos kokybės lygio augimas skatina siekti visapusiškos gerovės bei darnios urbanizacijos. Šio progreso metu iškyla problema, kaip tinkamai rinkti, perdirbti, panaudoti, laikyti ir parduoti susikaupiančias atliekas (Cherubini et al. 2009). Technologinis ir socialinis augimas formuoja visuomenės prioritetus, kurių pagrindinis tikslas drastiškai sumažinti neatsinaujinančių išteklių ir energijos vartojimą, teršalų emisijos į orą kiekį. Skatinama saugoti požeminius vandenis ir dirvožemį (Morselli et al. 2008).Augant ekonomikai, skatinama gamyba ir vartojimas, o tai įtakoja atliekų kiekio augimą. Sukurtų produktų atliekos tiek buitinėje, tiek statybos srityse natūraliai nepasišalina, todėl būtina sukurti sistemą ir technologijas, kaip tinkamai sunaikinti, saugoti arba ekonomiškai panaudoti susidarančias atliekas (Pavlas, Touš 2008). Geras ir ekonomiškai naudingas būdas spręsti susidariusių atliekų panaudojimą -sumažinti naujos produkcijos gamybos mastus ir iš perdirbamų medžiagų sukurti reikalingus gaminius. Būtina suprasti, kad visos sukuriamos atliekos nėra bevertės šiukšlės. Atliekos -tai įsisavinamas energijos šaltinis, kuris yra nuolatos natūraliai kuriamas. Pagrindinė problema yra tinkamas tolimesnių medžiagų panaudojimo galimybių nustatymas ir viso panaudojimo proceso valdymas, apibūdinamas gyvavimo ciklu (Tehrani et al. 2009). Atliekų gyvavimo ciklas apima atliekų tvarkymo sistemas, kurios pagrįstos strateginiais prioritetiniais sprendimais, nukreiptais į neatsinaujinančių išteklių išsaugojimą (Cherubini et al. 2009). Atliekų gyvavimo ciklas gali būti nagrinėjamas pagal susidarančių buitinių, statybos, bioskaidžių, pavojingų ir kt. atliekų panaudojimo alternatyvas: atliekų deginimą, rūšia-vimą ir kaupimą sąvartynuose. Išvystytas gyvavimo ciklo modelis pagrindžia turimų atliekų tolimesnio panaudojimo alternatyvos pasirinkimą, nustato atliekų valdymo procesų eiliškumą ir padeda įvertinti pakartotinio atliekų panaudojimo efektyvumą ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu aspektu (Kaufman et al. 2010;Christensen et al. 2007). Toks alternatyvios energijos gavimo būdas yra sietinas su darniu prisitaikymu prie esančios aplinkos ir atsinaujinančių išteklių panaudojimu, sureguliavus atliekų valdymo ir re...