Enterprising Culture: Discourses on Entrepreneurship in Nordic Cultural Policy

Abstract

The sphere of arts and culture has been going through a process of economic reevaluation during the last decades. Parallel to the rise of a creative economy discourse, which both in its political and scientific forms has highlighted the economic significance of culture and arts, entrepreneurship has become a feature in the cultural policy of many countries. In this paper, we compare how entrepreneurship is established and used as a concept in cultural policy discourses in two Nordic countries, Norway and Finland. Through analyzing policy plans and documents, we discuss what is seen as positive cultural or artistic activity in the framework of entrepreneurship, and we identify the eligible cultural subjects of this discourse.

The politics of temporal sovereignty and the subaltern MA

“…One criticism of entrepreneurial cultural policy, in this case arising from a critique of the Nordic version, is that it is a vehicle for public sector actors to claim the privilege of knowledge as a means to occupy leader positions in order to govern by prescribing action and subjectivity (Pyykkonen and Stavrum, 2018). Entrepreneurialism policy is a matter of faith which undermines the certainty of its contribution to the Scottish Government’s imagined future when present economic problems will be overcome.…”

Creative Development as Smartness Dimension in Cultural Management: Criterias and Indicators System

“…Kultūros vadyba kaip procesas, priklausomai nuo požiūrio padedantis ar trukdantis kultūrą puoselėti, saugoti, ginti ir plėtoti, yra savita ir išskirtinė vadybinių sprendimų visuma (Rauhe, 2004;Duelund, 2003;Bučinskas, Raipa, Pauliukevičiūtė, 2010;Jucevičius, Pauliukevičiūtė, 2017, p. 193), kuomet valstybiniu lygmeniu kultūros srityje yra įgyvendinamos bendrosios vadybos funkcijos, užtikrinant kultūros sferos resursų deramą ir efektyvų naudojimą (Richter, 2004), įtraukiant kultūra besidominčiuosius suinteresuotuosius (Woronkowicz, 2018), stengiantis atliepti jų savitus lūkesčius (Pyykkönen, Stavrum, 2017). Kultūros vadyba kaip akademinė disciplina ir praktinė sritis tebėra nauja XXI a. mokslų aplinkoje, tačiau jos sprendžiamų problemų laukas aktualus įvairioms pasaulio valstybėms, sumanumas šiuo lygmeniu tėra mažai pažintas (Jucevičius, Pauliukevičiūtė, 2017, p. 194;Pauliukevičiūtė, Jucevičius, 2016).…”

“…veiksnių). Neabejotinai svarbu paminėti, kad kultūros sampratų įvairovė keičia požiūrį į kultūros vadybą (Alperytė, 2010, p. 67;Bendixen, 2008;Jucevičius, Pauliukevičiūtė, 2017, p. 194), kuri, kaip tyrimų laukas, tampa vis aktualesne sfera šiuolaikiniame globalizuotame kultūrinės įvairovės ir kūrybinės ekonomikos (Florida, 2002), kūrybos industrijų laikotarpyje (Grodach, 2016, p. 354;Pyykkönen, Stavrum, 2017;Staniulytė, 2017).…”

“…Indikatorius "valdžios institucijose veikia veiklos prioritetų nustatymo/išskyrimo mechanizmas" suteikia galimybes vertinti ar indikuojamas mechanizmas sudaro palankias sąlygas apibrėžti veiklos prioritetus. Kultūros politika neįsivaizduojama be sektoriaus vystymo prioritetų, tačiau daugelio valstybių patirtis ir moksliniai šaltiniai byloja apie nepakankamai aiškiai formuojamus šio domeno ilgalaikės raidos tikslus (Pyykkönen, Stavrum, 2017), o tai neskatina sektoriaus vystymo ir nepadeda siekti norimų rezultatų bei poveikio. Valdžios institucijose gali būti formuojamos atitinkamos struktūros, viešojo valdymo reformų pagrindu įgyvendinami reikalingi struktūriniai pokyčiai, kuriant darbo grupes, įtraukiant daugiau suinteresuotųjų, išorės ekspertų į sprendimų priėmimą, vystant bendradarbiavimu grįstą aplinką (Jucevičienė, Cesevičiūtė, 2009) įvairiuose instituciniuose lygmenyje.…”

“…Antreprenerišką požiūrį į kultūros sektoriaus vystymą ir kūrybiškus politikos įgyvendinimo sprendimus atskleidžiantys indikatoriai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, kadangi nuo antrepreneriško požiūrio tiesiogiai priklauso politikos įgyvendinimo sprendimų kūrybiškumas (Pyykkönen, Stavrum, 2017).…”