Santrauka. Atlikti labai mažo skersmens kietųjų dalelių koaguliacijos efektyvumo, priklausomai nuo akustinio lauko garso slėgio ir dažnio, tyrimai. Aprašytas tyrimams atlikti naudotas eksperimentinis stendas ir eksperimentų atlikimo metodika. Akustiniam laukui žadinti naudoti du garso generatoriai: pjezoelektrinis ir aeroakustinis. Atlikus tyrimus nustatyta, kad, didė-jant akustinio poveikio dažniui, dalelių koaguliacijos greitis didėja, kai dalelių skersmuo neviršija 1 μm. Efektyviausiai dalelių iki 1 μm skersmens koaguliacijai reikia ultragarsinių dažnių, didesnio nei 1 μm skersmens dalelėms reikia žemesnio dažnio už ultragarsinį.Reikšminiai žodžiai: akustinis laukas, garso dažnis, aerozolio dalelės, koaguliacija.
ĮvadasKoaguliacija -dalelių sukibimas į stambesnius agregatus. Svarbiausia fizikinio modelio dalis yra koaguliacijos mechanizmų apibūdinimas. Fizikinis modelis įvertina koaguliacijos efektą, atsirandantį dėl ortokinetinio ir hidrodinaminio akustinių bangų mechanizmo (Yun et al. 2014).Koaguliacija dėl ortokinetinės sąveikos vyksta tarp dalelių, kurios juda akustiniu lauku paveiktoje terpėje, skirtingais greičiais ir skirtingomis amplitudėmis (Liu et al. 2009;Markauskas et al. 2014).Pagrindinis veiksnys, nustatantis aerozolio dalelių judėjimo sraute ypatumus, yra tas, kad jų svoris, palyginti su aplinkos molekulėmis, kur kas didesnis (aerozolio daleles stipriau nei dujų molekules veikia inercijos jėga) (Vekteris et al. 2014).Mono-ir polidispersinių aerozolių mažinimas yra pagrindinė aplinkosaugos problema. Akustinė koaguliacija tinka aerozoliams, kurių dalelių dydis yra iki 10 μm. Bet ji mažai efektyvi mažos koncentracijos aerozoliams, nes dėl didelio atstumo tarp dalelių mažai tikėtina, kad pradės veikti hidrodinaminės jėgos. Dalelių judėjimo lygtys gaunamos remiantis žinomais klasikinės hidrodinamikos dėsniais.Aerozolio daleles dujinėje terpėje veikia išorinės jė-gos -tarp dalelių esančios pasipriešinimo ir hidrodinaminės jėgos. Prie išorinių jėgų priskiriamos sunkio jėgos, elektrostatinės jėgos ir t. t. Jėgos, veikiančios dalelę iš judamos arba nejudamos terpės pusės, priskiriamos prie pasipriešini-mo jėgų. Kai dalelės svyruoja akustiniame lauke, pasipriešinimo jėgas galima priskirti prie išorinių. Norint nustatyti akustinio poveikio režimus, reikia žinoti dujų dispersinės sistemos iširimo laiko priklausomybę nuo dydžių, charakterizuojančių tokį poveikį, tai yra, nuo akustinių virpesių dažnio ir garso slėgio. Šios priklausomybės nustatomos pagal dviejų fazių fizines savybes: dujinės fazės tankį ir slėgį, kietos fazės tankį ir tiriamo aerozolio dispersinę sąveiką.Autoriai (Song et al. 1994;Hoffmann 2000;Ezekoye, Wibowo 1999), nagrinėjantys hidrodinaminę komponentę, sukeliančią susidūrimo tikimybę, nustatė, kad esant mažoms dalelėms (iki 10 µm), kai garso slėgis iki 137 dB, Reinoldso skaičius yra mažesnis negu 0,4. Santykinis vibracinių dalelių greitis yra artimas santykiniam nusistovėjimo greičiui, taigi ortokinetikos susidūrimas nebėra reikšmingas. Gravitacija nėra veiksminga skaičiuojant ortokineti...