Depresija yra viena dažniausių būklių, pasireiš-kiančių po insulto. Manoma, kad iki 50 proc. visų persirgusių galvos smegenų insultu asmenų per pirmuosius metus po insulto patiria depresiją.
Bendrieji poinsultinės depresijos aspektaiJau seniai yra žinoma, kad galvos smegenų insultas (GSI) ir depresija yra susiję. Depresija ne tik dažna GSI pasekmė, bet taip pat ir insultas yra aiškus depresijos rizikos veiksnys (1). Poinsultinė depresija gali pasireikšti nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, išsila-vinimo, socialinės padėties ar GSI sunkumo. Depresija gali pasireikšti iš karto po GSI arba praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams. Dauguma žmonių, persirgusių GSI, dėl poinsultinės depresijos reguliariai netiriami, ir tik nedaugeliui ši liga anksti diagnozuojama bei veiksmingai gydoma. Paprastai depresija pasireiškia pasibaigus pradiniam sveikimo laikotarpiui, kai GSI patyrę pacientai suvokia, kaip jų ilgalaikis neįgalumas paveiks kasdienį gyvenimą: gali tekti susitaikyti su daugelio vilčių ir ateities planų žlugimu, prisitaikyti prie pakitusio vaidmens šeimoje, galbūt prarasti karjerą (2). Poinsultine depresija sergančių pacientų funkcinė būklė yra blogesnė, kognityviniai sutrikimai sunkesni, o mirtingumas didesnis negu persirgusių insultu, bet depresija nesergančių pacientų (3). Depresija neigiamai veikia ir GSI patyrusių pacientų motyvaciją (2). Būtų logiška tikėtis, kad poinsultinė depresija neigiamai veikia funkcijų atsigavimą, tačiau jos įtaka reabilitacijos rezultatams lieka diskutuotina. Kai kurie autoriai (4) nustatė, kad poinsultinė depresija neigiamai veikia kasdienės veiklos funkcijų atsigavimą, tačiau kiti autoriai tokios sąsajos nepatvirtino (2, 5).Poinsultinės depresijos paplitimas svyruoja nuo 30 iki 50 proc. (6). R. G. Robinson duomenimis, per pirmuosius tris mėnesius po insulto sunkios depresijos paplitimas siekia 27 proc., lengvos -20 proc. (6). A. House nustatė, kad 11 proc. pacientų sunki depresija pasireiškė praėjus mėnesiui, 5 proc. -praėjus metams po GSI. Sunkios depresijos paplitimas, praėjus 12-18 mėnesių po GSI, yra dukart didesnis negu bendrojoje populiacijoje (7,8). M. Åström ir kt. nustatė, kad sunkios poinsultinės depresijos paplitimas buvo 25 proc. Ūminiu laikotarpiu ir maždaug toks pat -po trijų mėnesių (31 proc.). Praėjus 12 mėnesių nuo GSI pradžios, jis sumažėjo iki 16 proc., po dvejų metų buvo 19 proc., o praėjus trejiems metams padidėjo iki 29 proc. (pav.). Po trijų mėnesių nuo GSI svarbiausiu prognoziniu poinsultinės depresijos veiksniu tapo ribotas dalyvavimas kasdienėje veikloje. Nuo 12-ojo mėnesio depresija labiausiai sustiprėjo tiems pacientams, kurie turėjo mažai socialinių kontaktų už savo šeimos ribų, o praėjus trejiems metams prie