Mykolo Romerio universitetas, LietuvaSantrauka. Mokslinė problema. Tyrimai rodo, kad kai kurie paauglių merginų perimamos moteriškumo sampratos aspektai gali būti nepalankūs jų psichikos sveikatai, t. y. būti susiję su aukštesniais psichologinių sunkumų ir žemesniais gerovės rodikliais. Tačiau lieka neaišku, kiek tai aktualu vėlyvojoje paauglystėje, kokie psichologinių sunkumų ir gerovės rodikliai yra susiję su moteriškumo ideologija bei kiek šie ryšiai svarbūs Lietuvos kontekste. Tikslas. Šiame darbe siekiama nustatyti paauglių moteriškumo ideologijos dimensijų (sudaiktinančio santykio su kūnu ir neautentiškumo tarpasmeniniuose santykiuose) bei merginų depresiškumo, savęs vertinimo ir subjektyvaus pasitenkinimo gyvenimu vėlyvojoje paauglystėje sąsajas. Metodai. Tiriamųjų imtį sudarė 146 merginos, besimokančios 10-11 klasėse (amžius M=16,71; SD=0,64). Tiriamosios užpildė Paauglių moteriškumo ideologijos skalę (Tolman, Porche, 2000), Rosenbergo savęs vertinimo skalę (Rosenberg, 1965), Epidemiologinių tyrimų centro Depresiškumo skalę vaikams (Faulstich, Carey, Ruggiero, Enyart, Gresham, 1986) ir Subjektyvaus pasitenkinimo gyvenimu skalę (Pavot, Diener, 1993). Rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė: tiek kūno sudaiktinimas, tiek neautentiškumas santykiuose turi sąsajų su tirtais psichologinių sunkumų ir gerovės rodikliais. Aukštesni kūno sudaiktinimo įverčiai susiję su aukštesniu merginų depresiškumu, žemesniu savęs vertinimu bei mažesniu pasitenkinimu gyvenimu. Aukštesni neautentiškumo tarpasmeniniuose santykiuose įverčiai susiję su aukštesniu depresiškumu bei žemesniu savęs vertinimu, o su pasitenkinimu gyvenimu tiesioginių ryšių nerasta. Išvados. Tyrime analizuotų moteriškumo ideologijos aspektų internalizavimas yra susijęs su aukštesniu paauglių merginų depresiškumu, žemesniu savęs vertinimu ir mažesniu pasitenkinimu gyvenimu bei leidžia paaiškinti nuo 15 iki 28 proc. tirtų psichologinių sunkumų ir gerovės rodiklių sklaidos. Pagrindiniai žodžiai: moteriškumo ideologija, psichikos sveikata, paauglystė.