Kalbant apie alergijas gyvūnams, dažniausiai apsiribojama tik dviem tradiciniais augintiniais – šunimis ir katėmis. Visgi visos rūšys gali sukelti alergiją. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau žmonių laiko įvairių rūšių žinduolius, roplius ir paukščius namų aplinkoje, aprašoma daugiau alerginių reakcijų, kurias patiria šeimininkai. Dažniausiai pasireiškia kvėpavimo sistemos simptomai, o gyvūnų įkandimai gali sukelti anafilaksines reakcijas. Ekspozicija įkvepiamiems alergenams didina rinito, konjunktyvito ir astmos riziką. Dauguma alergenų priklauso lipokalinų, serumo albuminų ir sekretoglobulinų šeimoms. Serumo albuminai ir dalis lipokalinų pasižymi kryžminiu reaktyvumu. Sensitizuojantys baltymai nustatomi odos epitelyje, kailyje, šlapime, žvynuose, tačiau dauguma lieka nepatvirtinti arba nepakankamai aprašyti. Daugiausia tirti graužikų – jūrų kiaulyčių, pelių ir triušių alergenai. Alergijos diagnozei nustatyti dėl mažo komercinių ekstraktų prieinamumo atliekami dūriodūrio mėginiai. Molekulinė komponentinė diagnostika lengvina alergijos gyvūnui nustatymą ir diferenciaciją tarp pirminio įsijautrinimo ir kryžminių reakcijų.