Giving Legal Substance to the Social Minimum

Abstract

In the workshops held to discuss fi rst drafts of the chapters in this volume, in July 2017 in O ñ ati and September 2018 in Gothenburg, the usefulness or otherwise of legal rights discourse in structuring and giving effect to the social minimum was a source of considerable debate-which greatly assisted the writing of this chapter. Interestingly, at both events, legal experts were often more sceptical of the usefulness of law than their counterparts in the wider social sciences: the former tended to emphasise the limits of legal mechanisms, while the latter were more positive about their potential. 6 F Atria , ' Social Rights, Social Contract, Socialism ' (2015) 24 Social & Legal Studies 598. 7 See further ch 12 (Kotkas) in this volume. 8 See further ch 16 (Boyle) and ch 9 (Piachaud) in this volume.

The Idea of Minimum Protection of Socioeconomic Rights under the ECHR

“…Mokslinėje literatūroje buvo nagrinėti socioekonominių teisių minimumo (taip pat vadinamo socialiniu minimumu) nustatymo klausimai, dėmesio skiriant tiek konceptualiems, tiek šios idėjos taikymo teismų, įskaitant EŽTT, praktikoje dalykams (Kotkas et al, 2019). Yra autorių, kurie socioekonominių teisių idėją, grindžiamą minimaliais asmens poreikiais, atmeta kaip konceptualiai ydingą (dėl poreikių skirtingumo ir sąsajos su aplinkybėmis, kurių teismas negali įvertinti) (O'Cinneide, 2019 cituota Young, 2012) ir vietoj to teismams siūlo vertinti valstybių veiksmų protingumą ir proporcingumą (O'Cinneide, 2019cituota Liebenberg, Young, 2015. Socioekonominių teisių minimumo idėjos šalininkai nurodo, kad jo neapibrėžtumo problema gali būti įveikta ir turinys apibrėžtas pasitelkiant socialinių mokslų rezultatus, taip pat taikant teisės analogiją ir remiantis kitų teisės institucijų praktika, ypač akcentuojant Europos socialinės chartijos (Europos socialinių teisių komiteto) jurisprudenciją (O'Cinneide, 2019).…”

“…Yra autorių, kurie socioekonominių teisių idėją, grindžiamą minimaliais asmens poreikiais, atmeta kaip konceptualiai ydingą (dėl poreikių skirtingumo ir sąsajos su aplinkybėmis, kurių teismas negali įvertinti) (O'Cinneide, 2019 cituota Young, 2012) ir vietoj to teismams siūlo vertinti valstybių veiksmų protingumą ir proporcingumą (O'Cinneide, 2019cituota Liebenberg, Young, 2015. Socioekonominių teisių minimumo idėjos šalininkai nurodo, kad jo neapibrėžtumo problema gali būti įveikta ir turinys apibrėžtas pasitelkiant socialinių mokslų rezultatus, taip pat taikant teisės analogiją ir remiantis kitų teisės institucijų praktika, ypač akcentuojant Europos socialinės chartijos (Europos socialinių teisių komiteto) jurisprudenciją (O'Cinneide, 2019). Yra literatūros, kurioje nagrinėjamas kuris nors vienas EŽTT praktiką užtikrinti socioekonomines teises, remiantis minimalios apsaugos idėja, pateisinantis argumentas -pavyzdžiui, esminių teisių (Leijten, 2015;Gerards, 2015), asmenų pažeidžiamumo (Kagiaros, 2019), asmens gebėjimų pasinaudoti teisėmis (Lavrysen, 2015).…”