Globalių Finansinių Krizių Raidos Apžvalga

Abstract

Globalių finansinių krizių raida, jos apžvalga aktuali visame pasaulyje, nes kiekviena valstybė siekia taip valdyti ekonomiką, kad ateityje galėtų apsaugoti savo piliečius nuo didelės finansinių nuosmukių atneštos žalos. Globali finansinė krizė sugriauna nekilnojamojo turto ir finansų rinkas, įtraukia pasaulio valstybes į recesiją, kuriai įveikti reikia didelių ir ne pavienių valstybių pastangų. Dauguma valstybių, ištikus recesijai, privalo skolintis iš tarptautinių institucijų, kad išgelbėtų šalyje veikiančius komercinius bankus ir nebankrutuotų kaip valstybės. Kilus finansinei krizei, daugybė žmonių praranda lėšas, investuotas ne tik į vertybinius popierius, bet ir į nekilnojamąjį turtą, nedarbo lygis pradeda augti šuoliais. Finansinės krizės nėra tik pastarojo dešimtmečio reiškinys. 81 iki Antrojo pasaulinio karo ir 182 po Antrojo pasaulinio karo įvykusios finansinės krizės, iš kurių dešimt vienaip ar kitaip palietė visą pasaulį ir tapo globaliomis, skatina analizuoti šių krizių tarpusavio sąveiką, kad būtų galima ateityje išvengti milžiniškų nuostolių visoje globalioje ekonomikoje. Todėl straipsnyje analizuojamos pagrindinės per paskutinius tris šimtus metų psireiškusios globalios finansinės krizės. Tos pačios šių finansinių krizių priežastys, pasekmės ir prielaidos leidžia teigti, kad krizės cikliškai kartojasi. Todėl analizuojant finansines krizes plačiau, reikia nagrinėti ekonominius verslo ciklus, kurių viena stadija ir yra krizė. Kiekvienoje šalyje verslo ciklai reiškiasi skirtingai, tačiau dėl vykstančios globalizacijos bumo metu persisotinus vidinei rinkai ir vėliau sprogus burbului konkrečioje šalyje, krizė paveikia ir išorines valstybes, todėl kilusios globalios finansinės krizės kartais dar priskiriamos plataus masto finansinių krizių tipui. Nors didžiausios globalios finansinės krizės įvyko skirtinguose šimtmečiuose ir skirtingomis ekonomikos sąlygomis, atitinkamai 1929 m. ir 2008 m., visgi ir tarp šių krizių galima įžvelgti daug panašumų. Tuo tarpu už stabilią finansų sistemą yra atsakingas centrinis bankas, kuris efektyviai savo veiklai vykdyti taiko prevencines, administracines ir sistemingos nemokumo likvidavimo pagalbos priemones.

Identification and Investigation of the First Signs of Global Financial Crises in Banks’ Financial Statements

“…Efektyviosios rinkos šalininkų nuomone, ši įstaiga turi informacijos apie finansų rinkas ne daugiau nei kitos organizacijos, tad centrinis bankas negali anksčiau nei kiti pamatyti kylančių kainų burbulų. Jei kreditavimo įstaigos prisiima per didelę riziką teikiant kreditus, centrinis bankas turi galią sugriežtinti kreditavimo sąlygas (Račickas ir Benetytė, 2012). Centrinis bankas, siekdamas užtikrinti finansų rinkų stabilumą, taiko ir administracines priemones, kurios daro įtaką finansinių išteklių perskirstymui.…”

“…Šalies centriniam bankui pakeitus šį reikalavimą, Švedijos finansinės įstaigos pradėjo išduoti didesnės rizikos paskolas ir tai buvo viena iš 1990 m. Švedijoje kilusios finansinės krizės priežasčių. Pastaraisiais metais centriniai bankai vis rečiau taiko administracines priemones reguliuojant finansinių įstaigų veiklą (Račickas ir Benetytė, 2012).…”