Growth and multiple forms of human capital in an augmented Solow model: a panel data investigation

McDonald, Scott; Roberts, Jennifer

doi:10.1016/s0165-1765(01)00539-0

Cited by 98 publications

(81 citation statements)

References 12 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…The importance of health in a country's economic growth has been well documented in the literature: Knowles and Owen (1995), Barro (1996), Bloom et al (2003), Bloom et al (2000), Bhargava et al (2001), McDonald and Roberts (2002). Health, as a measure of human capital proxied by life expectancy, has been included in many cross-country regression studies.…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

“…Consequently, the purpose of this study is to in addition to investigating the influence of health capital on economic growth, to examine if there are differential impacts of the male and female health capital stock on economic growth. Following the literature (Barro 1996, Barro and Sala-i-Martin 1995, Bloom et al 2000, McDonald and Roberts 2002, Bloom et al, 2004, the health status of the economy is measured by using life expectancy at birth.…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

See 1 more Smart Citation

The effect of female and male health on economic growth: cross-country evidence within a production function framework

2016

View full text Add to dashboard Cite

Abstract:It is widely believed by development economists that the role of human capital is one of the most fundamental determinants of economic growth. Sustained growth depends on the level of human capital whose stocks increase due to better education, higher levels of health, new learning and training procedure. The intuition that good health raises the level of human capital and has a positive effect on productivity and economic growth has been modelled by enodogenous growth theorists. But empirically ascertaining the causal relationship between health and growth is more difficult due to the possible existence of endogeneity between these two variables. We use a production function based approach and model the role of health as a regular factor of production. Additionally, we depart from all the previous literature by estimating the gender disaggregated effect of human health on economic growth. We adopt a constant return to scale production function that fits the data in the microeconometric literature on return to human capital. Using this particular production function, we disaggregate the measures of human capital by including male and female life expectancy and school enrolments. Allowing for the dynamics of TFP to be embedded in the production function we empirically test it in growth form using various estimators appropriate for our data. Our main finding is that male life expectancy has a positive effect on the growth of income while female life expectancy has a negative effect, controlling for unobserved time and country effects in a panel of 83 countries from 1960 -2009. We use lag differences of life expectancy and school enrolments and lagged growth rates of other inputs as instruments for controlling the endogenity of health in the growth regressions. We check for the robustness of the results with use of 'deletion diagnostics' to identify influential observations and outliers. The results continue to show that male life expectancy has a positive effect on income growth while that of female has a negative effect.

show abstract

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

The effect of female and male health on economic growth: cross-country evidence within a production function framework

2016

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Panašiai keletas pastarųjų ekonomikos augimo studijų pajamas, tenkančias vienam žmogui, traktuoja kaip funkciją, skaičiuojant nuo žmogiškųjų išteklių, kurie paprastai matuojami tikėtinąja gyvenimo trukme. Tai reikštų, jog pajamos, tenkančios vienam žmogui, greičiausiai koreliuoja su paklaida sveikatos lygio formavimo funkcijoje (McDonald, Roberts 2002). Siekiant išvengti šios problemos, daugelis autorių taiko intsrumentinių (išorinių) kintamųjų metodą, tačiau rasti instrumentinius kintamuosius, kurie tikrai būtų egzogeniniai, sudėtinga.…”

Section: Sąryšio Tarp Pajamų Sveikatingumo Ir Sveikatos Išlaidų Nustunclassified

Econometric Model of Lithuanian Health Care System Indicators

Stasytytė

Rauktytė

2014

Science - Future of Lithuania

View full text Add to dashboard Cite

2014 © Straipsnio autoriai. Leidėjas VGTU leidykla "Technika". Šis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, turintis Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) licenciją (CC BY-NC 4.0), kuri leidžia neribotą straipsnio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį. Straipsnis ar jo dalys negali būti naudojami komerciniams tikslams. (1)). Remiantis sudarytu modeliu atliktos modelio kintamųjų reikšmių prognozės. MOKSLAS -LIETUVOS ATEITIS SCIENCE -FUTURE OF LITHUANIAReikšminiai žodžiai: sveikatos priežiūros išlaidos, BVP, sveikatos priežiūros sistema, sveikatingumo indikatorius, VECM. ĮvadasSveikata yra vienas pagrindinių visuomenės gerovės rodiklių. Gyvenimo socialinės ir ekonominės sąlygos daro beveik didžiausią poveikį bendrai visuomenės sveikatos būklei. Ir atvirkščiai -visuomenės bendros sveikatos vaidmuo svarbus kuriant socialinę bei ekonominę aplinką. Todėl galima teigti, kad sveikata ir ekonominis klestėjimas yra artimai tarpusavyje susiję veiksniai, be to, vienas nuo kito priklausomi. Taigi kryptingos investicijos gali lemti sveikatos ir ekonomikos sustiprinimą, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę. Realios bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos (angl. Health Expenditures -HE), susijusios su medicininėmis prekėmis, paslaugomis ir gydymo įstaigose diegiama modernia įranga, kasmet didėja, tačiau diskusijų apie šių išlaidų efektyvumą gerinant visuomenės sveikatos būk-lę mūsų šalyje yra stebėtinai mažai. Ar kasmet augančios sveikatos priežiūros išlaidos iš tikrųjų lemia visuomenės sveikatingumo gerėjimą? Kaip sveikatingumo kitimas veikia šalies ekonomiką? Kokių rezultatų galime tikėtis iš Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos po penkerių metų? Į šiuos klausimus galima atsakyti analizuojant sveikatos priežiūros išlaidų ir sveikatingumo tarpusavio sąryšius.Analizuojant visuomenės sveikatos būklę kyla svarbus klausimas, kas lemia sveikatos priežiūros išlaidas Lietuvoje. Nuo 1994 iki 2011 m. realios víešos sveikatos priežiūros išlaidos, priklausančios viešajam sektoriui ir tenkančios vienam žmogui, išaugo apytiksliai nuo 350 Lt iki 1750 Lt (baziniai metai -2010), privačios sveikatos priežiūros išlai-dos, tenkančios vienam žmogui, -nuo 130 Lt iki 600 Lt. Bendrų sveikatos priežiūros išlaidų dalis nuo bendro vidaus produkto (BVP) padidėjo nuo 3,9 % 1994 m. iki 6,9 % 2011 metais. Tai rodo, jog bendros sveikatos išlaidos išaugo greičiau nei BVP per tą patį laikotarpį. Remiantis klasikine ekonomikos teorija ir darant prielaidą, jog sveikata yra normalioji prekė, didėjant pajamoms, turėtų augti sveikatos priežiūros paklausa ceteris paribus. Beje, be išlaidų padidėjimo, per minėtąjį laikotarpį pastebimas ir rodiklių, nusakančių bendrą šalies sveikatos būklę, gerėjimas. Vis dėlto sveikatos priežiūros išlaidų ir visuomenės sveikatingumo Lietuvoje tarpusavio sąsajos klausimas išlieka.Straipsnyje, remiantis Lietuvos statistiniais duomenimis, nagrinėjami visuomenės sveikatingumo, sveikatos priežiūros išlaidų bei BVP tarpusavio sąryšiai. Nors daugelis kitų veiksnių, tokių, kaip alkoholio, tabako v...

show abstract

“…For example, studies of cross-country data have demonstrated that life expectancy is one of the best predictors of subsequent economic performance (Knowles and Owen, 1995;Rivera and Currais, 1999;Bhagava, Jamison et al, 2001;Gallup and Sachs, 2001;Mayer, 2001;Mcdonald and Roberts, 2002;Bloom, Canning et al, 2004;Echevarria, 2004;Zhang and Zhang, 2005). Thus, it is not only the case that rising living standards have reduced mortality.…”

Section: Comparison With Earlier Research!mentioning

confidence: 99%

Links between Ill Health and Regional Economic Performance: Evidence from Swedish Longitudinal Data

2010

View full text Add to dashboard Cite

Townsend et al, 1982). While the question of causal direction in the association between health and economic outcomes remains (Deaton, 2002;Marmot, 2002), it is clear that the association is most likely to be reciprocal and that the direction of the relationship is likely to be contingent on the life stage of the individual. For instance, poor parents will be less able than rich parents to give their children an upbringing that ensures them good health and a competitive education (Smith, 1999), whereas ill health in adulthood can deprive working adults of income, and thereby reduce their wealth.In this study we examine the association between health and economic performance in Sweden, with`health' defined simply as the`absence of sickness'. Specifically, we use an extensive longitudinal individual-level database to explore how ill health affects local economies via effects on individuals, families, and businesses.The empirical analysis is carried out in three steps, beginning with an analysis of the individual-level economic effects of sickness. The aim of this analysis was to establish whether a decline in health has severe individual-level economic effects with potential for macrolevel repercussions. The second step was to analyze if a severe illness also has economic and social effects on other family members. With this analysis we aim to show that both social and human capital explanations are needed to give a full account of the interaction between health events and social or economic outcomes. The third step was to analyze the extent to which a severe case of illness also

show abstract

Growth and multiple forms of human capital in an augmented Solow model: a panel data investigation

Cited by 98 publications

References 12 publications

The effect of female and male health on economic growth: cross-country evidence within a production function framework

The effect of female and male health on economic growth: cross-country evidence within a production function framework

Econometric Model of Lithuanian Health Care System Indicators

Links between Ill Health and Regional Economic Performance: Evidence from Swedish Longitudinal Data

Contact Info

Product

Resources

About