Straipsnyje nagrinėjami šiuolaikinės Lietuvos diplomatinės kultūros bruožai: diplomatinės tarnybos, kaip "praktikos bendruomenės", kasdienio darbo įpročiai, juos formuojančios patirtys, idėjų sistemos, vertybės ir tarptautinės aplinkõs bei savo profesinės misijos suvokimas. Analizei pasitelkiama diplomatijos studijų ir praktikų sociologijos teorinė-metodologinė prieiga, trisdešimt šeši kokybiniai pusiau struktūruoti interviu su Lietuvos diplomatais bei politikais ir kiti pirminiai bei antriniai literatūros šaltiniai. Daroma išvada, kad Lietuvos diplomatinei kultūrai būdingi herojiški veikimo scenarijai, siekiantys ne tiek nuoseklaus, išmąstyto, ilgalaikio Lietuvos integravimo į regioninį ir pasaulinį bendrabūvį, kiek ryškiai matomų, greitą efektą turinčių, Lietuvą ir jos lyderius bei diplomatus į dėmesio centrą iškeliančių veiksmų. Šiuos scenarijus palaiko iki šiol gana sėkminga tokio veikimo patirtis, taip pat Lietuvos diplomatinės tarnybos politizavimas ir institucinė fragmentacija. Tokia Lietuvos diplomatija labiau susitelkusi į vienpusį savos valstybės intereso demonstravimą nei į daugiasluoksnį tarptautinį dialogą, jungiantį skirtingas valstybes į taikią ir stabilią tarptautinę bendruomenę. R A K TA ŽO D Ž I A I: Lietuvos diplomatija, diplomatinės praktikos, diplomatinė kultūra, herojiškas scenarijus, biurokratinis scenarijus, tarptautinė bendruomenė.