Higher School Professors’ Needs for the Development of Qualification: the Facet of Academic Activity

Abstract

1Šiaulių universitetas, Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakultetas, Edukologijos ir psichologijos katedra, P. Višinskio g. 25, 76351 Šiauliai, rima.a@tsi.su.lt 2 Šiaulių universitetas, Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakultetas, Edukologijos ir psichologijos katedra, P. Višinskio g. 25, 76351 Šiauliai, lidija.u@tsi.su.lt Anotacija. Straipsnyje, remiantis teorinio ir empirinio tyrimo duomenimis, išryškinamas dėstytojų akademinės veiklos sudėtingumas, išskiriamos veiklos sritys ir rodikliai. Remiantis dėstytojų įvardytomis žinių ir gebėjimų stygiaus atskirose srityse tyrimo rezultatais, taip pat atskleidžiama, kaip žinių ir gebėjimų stoką suvokia skirtingų lyčių, atstovaujamų mokslo sričių, nevienodos darbo patirties universitetų ir kolegijų įgiję ar neįgiję mokslo laipsnį dėstytojai. Esminiai žodžiai: dėstytojų akademinė veikla, aukštoji mokykla, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas. ĮvadasAukštojo mokslo sistemos Europoje plėtra pastaraisiais dešimtmečiais siejama su studijų kokybės užtikrinimu. Šis kokybės siekis pirmiausia implikuoja didelę atsakomybę aukštajai mokyklai, o ypač universitetui, kuris, anot R. Barnetto (2012), šiandien jau nebėra tik tam tikros srities žinių kūrėjas, perteikėjas, bet privalo būti atsakingas ir už santykius su valstybe bei visuomene. Tad mokslo ir studijų institucijos veikla neišvengiamai siejama su orientuoto į asmenybę ugdymo universitete ar kolegijoje proceso įgyvendinimu. Tokios transformacijos visuomenė instituciniu lygmeniu, be abejo, įpareigoja aukštosios mokyklos dėstytoją į savo veiklą darbovietėje žvelgti kompleksiškai, globaliai. Šis imperatyvas įžvelgiamas tiek apskritai Europos (Braskamp ir