Raktažodiai: vitamino K antagonistai, varfarino perdozavimas, hospitalizacijos trukmė, kraujavimo gydymas.
SantraukaDarbo tikslas -įvertinti galimus ilgesnės hospitalizacijos ir papildomo gydymo poreikio rizikos veiksnius bei nustatyti kaip keičiasi šie rodikliai įvykus vitamino K antagonistų perdozavimo komplikacijoms. Metodika. Tirti pacientai, kuriems nustatytas vitamino K antagonistų perdozavimas, surinkta informacija apie kraujavimo rizikos veiksnius, perdozavimo baigtis, hospitalizacijos trukmę ir skirtą gydymą perdozavimo komplikacijoms gydyti. Rezultatai. Papildomo medikamentinio gydymo kraujavimui stabdyti ir anemijai gydyti prireikė 116 (77,3%) kraujavusiųjų ir 48 (43,5%) nekraujavusiųjų (p<0,001). Kraujavusiųjų gydymui sunaudota daugiau eritrocitų masės vienetų (p<0,001), šviežiai šaldytos plazmos (p<0,001), vitamino K injekcijų (p=0,03). Šie skirtumai dar ryškesni įvykus didžiajam kraujavimui (p<0,001). Anksčiau nustatyta anemija didina gydymo poreikio tikimybę hospitalizacijos metu (p<0,001). Vidutinė hospitalizacijos trukmė buvo ilgesnė pacientams su nustatyta anemija (p=0,05), trombocitopenija (p=0,05) ar kepenų liga anamnezėje (p=0,04), kraujavusiųjų hospitalizacijos trukmė buvo reikšmingai ilgesnė (p=0,003), atitinkamai, 11,8±8,7 dienos ir 9,1±4,6 dienos. Patyrusių hemoraginį insultą vidutinė hospitalizacijos trukmė siekė 23,3±18,2 dienas. Išvados. Vitamino K antagonistų perdozavimas -ilginanti hospitalizacijos trukmę bei reikalaujanti papildomo gydymo komplikacija: vidutinė hospitalizacijos trukmė įvykus kraujavimui pailgėjo nuo 9,1±4,6 iki 11,8±8,7 dienos, eritrocitų masės vienetų sunaudojimas nuo 2010 metų iki 2015 metų išaugo nuo 13 iki 132 vienetų, taip pat didėjo ir vidutinis vienetų skaičius pacientui nuo 0,45 iki 1,1 vieneto/pacientui.
ĮvadasŠiais laikais gydymas antikoaguliantais turi daug indikacijų. Yra neabejotinai įrodyta, jog antikoaguliacinių preparatų vartojimas mažina trombozių susidarymo tikimybę esant prieširdžių virpėjimui [1,2], būklei po mechaninio širdies vožtuvo protezavimo [3] ar esant plaučių arterijos tromboembolijos ar giliųjų venų trombozės pasikartojimo rizikai [4]. Šiandien sukurta didelė antikoaguliantų įvairovė: tai vitamino K antagonistai, heparinai ir mažos molekulinės masės heparinai, tiesioginiai trombino inhibitoriai, X faktoriaus inhibitoriai ir t.t. Kiekviena šių vaistų grupė turi kiek skirtingą pritaikymą klinikinėse situacijose, tačiau ilgalaikei prevencijai šiuo metu dažniausiai pasirenkami vitamino K antagonistai (VKA) -varfarinas -arba naujieji oraliniai antikoaguliantai (NOAK) -apiksabanas, dabigatranas, rivaroksabanas [5]. Nors vartojant NOAK skirtingai nei VKA atveju nereikia sekti krešėjimo rodiklių -INR (tarptautinio normalizuoto santykio) [6,7], o kraujavimo tikimybė mažesnė [8][9][10], VKA dėl savo kainos [11] ir didesnio prieinamumo pacientams išlieka dažniausiai vartojamais antikoaguliantais tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje [12][13][14]. Tačiau varfarinas pagal registruojamų nepageidaujamų reakcijų į vaistą kiekį nusileidžia tik insul...