Increasing access to public libraries for children with special needs and their families

Seeking Early Literacy for All: An Investigation of Children’s Librarians and Parents of Young Children with Disabilities’ Experiences at the Public Library

“…While a review of some professional children's librarianship literature reveals that services for children with disabilities is a topic of considerable concern (Akin, 2004; Association for Library Service to Children, 2015; Baldassari-Hackstaff, Kerber, Krovontka, & Olson, 2014;Banks, 2004;G. Barker, 2011;Grassi, Huth, & Jin, 2016;Klipper, 2014;Prendergast, 2015aPrendergast, , 2015b, a thorough review of library and information studies (LIS) research literature reveals that very few prior research studies related to this particular topic exist (D. Kaeding, 2015;Koulikourdi, 2008;Poulson, 1994;Prendergast, 2013;Ross & Akin, 2002;Rovenger, 1987). Also, while prior research has investigated the home and preschool literacy experiences of young children with significant disabilities (Craig, 1996;DesJardin, 2010;Flewitt, Nind, & Payler, 2009;Kliewer et al, 2004;Marvin & Mirenda, 1993;Ricci, 2011;Weikle & Hadadian, 2003), very little is known about how families of children with disabilities choose to use and participate in early literacy learning opportunities offered to young children and their families at public libraries.…”

The Development of Socially Inclusive Libraries in Šiauliai Region Providing Services for Children and Youth with Special Needs

“…E. Kiani, M. Pashootanizadeh, A. Ansari (2018), akcentuodami, jog vaikystė ir paauglystė yra vieni svarbiausių žmogaus raidos etapų, mato bibliotekos svarbą ir įvertinant šios grupės vartotojų poreikius (poreikio tyrimai) bei juos atliepiant (grįžtamasis ryšys). Remiantis šiomis mokslininkų įžvalgomis galima teigti, kad bibliotekų veiklos, siejamos su paslaugomis specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir jaunimui, iš esmės atitinka esminius mokslinėje literatūroje (Gibson, 2006;Kaeding, 2015; Kaeding ir kt., 2017; Young, 2018; Kaunda, Chizwina, 2019) apibrėžtus socialiai įtraukios bibliotekos elementusbibliotekų valdymą (kuriame svarbus veiklų kūrimas, vykdymas, pasiektų rezultatų peržiūra, į visus procesus įtraukiant socialinius dalininkus ir tiriant jų poreikius, lūkesčių patenkinimą), aplinkos (infrastruktūros ir technologinės įrangos), informacinių, kultūrinių ir edukacinių paslaugų pritaikymą, darbuotojų kompetencijų nuolatinį tobulinimą, bendradarbiavimą su specialiųjų poreikių vaikų švietimu bei užimtumu besirūpinančiomis organizacijomis ir informacijos apie šias paslaugas viešinimą, pabrėžiant šiai socialinių dalininkų grupei aktualiausius aspektus.…”

“…Kaip pastebi D. Adkins, B. Bushman (2015), J. Kaeding (2015), M. H. Brannen, S. Milewski, T. Mack (2017) ir N. A. Sanchez-Rodriguez, J. LoGiudice (2018), bibliotekos, norėdamos pradėti kurti paslaugas specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir jaunimui, turėtų užmegzti ryšius su mokyklomis, turinčiomis specialiųjų poreikių mokinių, su pagalbą mokiniams teikiančiomis institucijomis, su neįgalius vaikus auginančiais tėvais, nes jie savo įžvalgomis gali prisidėti prie paslaugų kūrimo, nurodyti aktualiausius aspektus, o vėliau dalyvauti sukurtose veiklose. Autoriai akcentuoja, kad, kuriant tokias bibliotekų paslaugas, svarbu įvertinti jų poreikius atliekant apklausas, focus grupių tyrimus, organizuojant susitikimus bei diskusijas.…”

“…Bibliotekų infrastruktūros ir technologinės įrangos srityje, remiantis IFLA (2018) rekomendacijomis, J. Kaeding (2015) ir N. A. Sanchez-Rodriguez, J. LoGiudice (2018) įžvalgomis, galima teigti, jog įrengiant bibliotekų patalpas ir įsigyjant įrangą svarbu įvertinti faktą, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai ir jaunimas nėra homogeniška grupė -jie turi skirtingus gebėjimus ir poreikius, priklausančius nuo amžiaus ir fizinių galimybių. Todėl jiems skirtos erdvės turėtų būti atitinkamai pritaikytos -pvz., jaunimui reikėtų erdvės, kurioje būtų galima bendrauti, leisti laisvalaikį, o jaunesniems vaikams reikia erdvės, kuri būtų pritaikyta žaidimams ir pan.…”

“…Sunkumai fiksuojami ir technologinės įrangos srityje, nes bibliotekoms stinga modernesnės įrangos ("nepakankamas aprūpinimas", "reikėtų atnaujinti technologinę įrangą, kuri neatitinka šiuolaikinių reikalavimų"). Bibliotekų vadovai mini būtinus dalykus (liftai, kompiuterinė įranga), kai labiau bibliotekas modernizuojant pažengusių šalių mokslininkai (Kaeding, 2015; Sanchez-Rodriguez, LoGiudice, 2018) jau kalba apie būtinybę įvertinti specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo grupės nevienalytiškumą ir kiek įmanoma plačiau taikyti universalaus dizaino principus, kuriais vadovaujantis būtų užtikrintas bibliotekų aplinkos prieinamumas neišskiriant nė vienos vartotojų grupės.…”