Investicinių Portfelių Formavimo Teorijos Lietuvos Mokslininkų Kontekste Ir Jų Taikymas Praktikoje

Abstract

Pagrindinis straipsnio tikslas – išnagrinėti dažniausiai praktikoje taikomus vertybinių popierių analizės metodus, atlikti pagrindinių investicinių portfelių formavimo metodų lyginamąjį vertinimą bei pateikti metodų taikymo praktikoje pavyzdžius. Straipsnyje glaustai aprašyta fundamentalioji ir techninė vertybinių popierių analizė. Apžvelgti jų privalumai ir trūkumai. Aptarta galimybė šių dviejų rūšių analizę naudoti kartu. Atlikta portfelio teorijų analizė. Remiantis literatūros analize, įvertinti pagrindiniai teorijų netikslumai ir ribotumai bei pranašumai prieš kitas teorijas. Apžvelgta vertybinių portfelių formavimo teorijų taikymo praktika Lietuvos finansinėse institucijose.

Tvarios Grąžos Puoselėjimas Akcijų Rinkose

“…Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymas vertybinių popierių portfelį apibrėžia kaip "fizinio ar juridinio asmens turimų vertybinių popierių rinkinį". Mokslinėje literatūroje (Rutkauskas, Latvytė 2015;Pašukonytė, Kvietkauskienė 2016;Žilinskij, Rutkauskas 2012) portfelis yra apibrėžiamas kaip tam tikrų investicijų rinkinys, naudojamas tuo atveju, kai investuotojas nori investuoti į kelis skirtingus finansinius instrumentus, taip siekdamas diversifikuoti riziką. D. Cibulskienė ir M. Butkus (2009) vertybinių popierių portfelį apibrėžia, kaip fizinio ar juridinio asmens investicinį portfelį, kurį sudaro ne mažiau kaip du skirtingas savybes turintys aktyvai (pvz: akcijos ir obligacijos, arba su įvardintais kiekiais -dvi akcijos ir trys obligacijos).…”

“…Jis ne tik sukūrė efektyvaus investicinio portfelio modelį, bet ir apskritai buvo pirmasis asmuo, panaudojęs "efektyvaus investicinio portfelio" terminą. Šis mokslininkas pasiūlė riziką minimizuojančio bei pelną maksimizuojančio investicijų portfelio idėją (Pašukonytė, Kvietkauskienė 2016). Toks portfelis yra apibūdinamas kaip mažiausią riziką duotam pelningumui ar didžiausią pelningumą duotai rizikai turintis investicinis portfelis (Valentinavičius 2010; Filipavičius, Kazlauskas 2015; Pašukonytė, Kvietkauskienė 2016; Mangram 2013).…”