Išgyvenamas negalios apimtas kūnas

Abstract

Išgyvenamas negalios apimtas kūnas Santrauka. Šiame straipsnyje, pasitelkiant M. Merleau-Ponty kūno fenomenologijos įžvalgas ir asmenines judėjimo negalią turinčių žmonių naracijas, atskleidžiama, kaip judėjimo negalią turintys asmenys patiria ir išgyvena pasaulį per savo negalios apimtą kūną, ką reiškia ne tik turėti neįgalų kūną, bet ir gyventi, būti juo. Vėlesniame gyvenimo tarpsnyje po traumos asmenis užklupusi negalia išgyvenama kaip tam tikras kūno nepaklusnumas, kuris gali pastūmėti neįgalų asmenį į minties ir kūno dualumo išgyve-nimą, kitaip tariant, išgyventi įtrūkį tarp Aš ir savojo kūno. Tačiau asmenys, neįgalūs nuo vaikystės ar turintys įgimtą negalią, savo kūno disfunkcionalumo ar riboto pajėgumo judėti nesureikšmina ir neakcentuoja neįgalumo kaip tam tikros problemos ar kliuvinio būti pasaulyje, nes nuo mažens patiria nuolatinį sąlytį su pasauliu per negalios paliestą kūną.Pagrindiniai žodžiai: judėjimo negalia, neįgalus kūnas, subjektyvi prasmė, kūno fenomenologija. Key words: motor disability, disabled body, subjective meaning, body phenomenology.Fenomenologinėje mintyje kone esminis gyvenamojo pasaulio dėmuo yra subjekto gyvenamas kūnas (angl. lived body), nes teigiama, jog kiekviena patirtis yra įkūnyta patirtis ir bet koks žinojimas yra įkūnytas žinojimas. Neįgalaus asmens kaip įkūnyto subjekto santykis su pasauliu įgyja savitas prasmes, yra išgyvenamas skirtingai nuo tų, kurie jos neturi, taip pat skirtingai yra patiriamas ir savo paties kūniškumas, kuris yra pažymėtas tam tikru disfunkcionalumu ir "kitoniškumu", palyginti su įprastu sveiko žmogaus kūnu. Gyvenamo kūno ir įkūnyto žinojimo klausimą nuodugniai nagrinėjo Edmundo Husserlio mokinys Maurice'as Merleau-Ponty, išvystęs kūno fenomenologiją. Šis fenomenologinis žvilgsnis suteikia puikias galimybes nušviesti dinaminį santykį tarp žmogaus kūno ir jo kasdienio pasaulio, ypač asmens, kuriam kasdien tenka išgyventi judėjimo, o tai reiškia -kūno negalią.Taigi M. Merleau-Ponty (1962) pabrėžia, jog, kalbėdami apie kūną, turime kalbėti ne apie kūno patirtį, bet apie "kūno pasaulyje patirtį". Aš esu pasaulyje tik per kūną, bet tuo pačiu metu pasaulis man egzistuoja tik dėl intencionalaus kūniškumo (p. 163-164). Su tokia fenomenologinės minties nuostata jis siekia išstumti antikinį filosofinį minties atskyrimą nuo inertiško kūno, ypač paskutiniais amžiais sėkmingai įtvirtintą socialiniuose moksluose per René Descartes'o filosofines idėjas. Taigi žmogus nėra vien tik mintis ar subjektas arba vien tik kūnas, bet geriausiai galima suvokti jo prigimtį nagrinėjant žmogų kaip kūną-subjektą. DOI: http://dx.doi.org/10.15388/SocMintVei.2015.2.9868 87 Sociologija. Mintis ir veiksmas 2016/1(38), (Online) ISSN 2335-8890 Kūno sociologija Sąvoka "kūnas-subjektas" M. Merleau-Ponty (1962; 239) pabrėžia, kad kūnas yra daugiau nei objektas ir kad jis yra suvokiamas kaip suvokimo subjektas (suvokiantysis). Vadinasi, sąmonė yra įsikūnijusi sąmonė, ir santykis su pasauliu tampa jaučiančio ir prasmingai suvokiančio kūniškojo subjekto santykiu. Taigi suvokimas ...