Išlyginamosios Talpos Įtaka Paukščių Skerdyklos Nuotekų Koaguliacijos / Flokuliacijos Procesui

Abstract

Paukščių skerdyklų nuotekų, kaip ir daugumos gamybinių nuotekų, sudėtis ir srautas per parą labai netolygūs, dėl šios priežasties prieš flotatorius paprastai įrengiamos išlyginamosios talpos. Pasak įmonės „EKOTON“ specialistų, rekomenduojama nuotekų išbuvimo išlyginamosiose talpose, kur jos nuolat maišomos maišykle, trukmė – 2–4 valandos. Tačiau realiai pasitaiko atvejų, kai į flotatorių tiekiamos nuotekos, neišbuvusios išlyginamojoje talpoje net minimalaus rekomenduojamo laiko, dėl to pastebimai suprastėja nuotekų išvalymo efektyvumas flotatoriuje. Eksperimentų metu tam tikrais laiko intervalais imti nuotekų mėginiai iš dviejų reaktorių, imituojančių maišomą ir aeruojamą išlyginamąsias talpas. Mėginiai buvo koaguliuojami / flokuliuojami, taip imituojant pirmąjį flotacijos proceso etapą, ir po to analizuojami pagal ChDS, BDS7, NH4-N, NO2-N, NO3-N ir PO4-P koncentracijas. Organinių medžiagų koncentracijos po koaguliacijos / flokuliacijos mažėjo ilgėjant nuotekų išbuvimo reaktoriuose trukmei: po pirmos valandos ChDS koncentracija abiejuose reaktoriuose sumažėjo 75 %, o po 8 valandų pradinė ChDS koncentracija maišomame reaktoriuje sumažėjo 83 %, aeruojamame – 88 %. Azoto ir fosforo junginių atveju išbuvimo trukmė reaktoriuje ir reaktoriaus tipas neturėjo įtakos šių junginių koaguliacijos / flokuliacijos efektyvumui.