Cukrinis diabetas (CD) – įvairių paveldimų ir įgytų priežasčių sukeltas medžiagų apykaitos sutrikimas. Tai lėtinė liga, kai dėl insulino gamybos, sekrecijos ir poveikio pakitimų (audinių atsparumo insulinui), arba dėl abiejų priežasčių, sutrinka visa medžiagų (angliavandenių, baltymų, riebalų) apykaita, atsiranda lėtinė hiperglikemija ir daugelio organų (ypač akių, inkstų, nervų, širdies ir kraujagyslių) ilgalaikis pažeidimas ar disfunkcija (PSO, 2019). Dėl greitėjančio gyvenimo tempo, netinkamos mitybos, vartotojiško požiūrio Lietuvoje ir pasaulyje daugėja pacientų, kuriems vienu metu nustatomas CD bei širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL). Sergant CD, atsiranda lėtinė hiperglikemija ir daugelio organų (ypač akių, inkstų, nervų, širdies ir kraujagyslių) ilgalaikis pažeidimas ar disfunkcija. Ilgalaikė hiperglikemija sukelia reikšmingas mikrovaskulines ir makrovaskulines diabeto komplikacijas, tarp kurių yra širdies vainikinių kraujagyslių pažeidimas. Pacientams, kuriems nustatomas ūmus koronarinis įvykis, ištyrus glikemiją, dažnai nustatomi gliukozės rodiklių nuokrypiai. Sutrikusios glikemijos nevalgius (prediabeto) ir CD pasireiškimas atspindi natūralų ligos eigos progresavimą nuo normoglikemijos iki antro tipo CD. Šioms patologijoms diagnozuoti naudojami skirtingi diagnostiniai modeliai. Diagnozuoti sutrikusią glikemiją − nevalgius būtina atlikti gliukozės tolerancijos testą. Asmenims su nustatyta ŠKL diagnoze reikia tirti HbA1c, o gliukozės tolerancijos testą atlikti, kai glikuoto hemoglobino duomenys nėra aiškūs. CD diagnozės patvirtinimo amžius, glikemijos kontrolė, inkstų komplikacijos sukeltos CD pasekmės leidžia prognozuoti ŠKL eigą. Sergantieji CD ir gliukozės tolerancijos sutrikimu bei turintys organų taikinių pažeidimų, turi labai didelę ŠKL riziką. Jų rizika numirti nuo ŠKL per 10 metų yra didesnė, nei 10 procentų [15]. Svarbi yra ankstyva diagnostika, rizikos veiksnių (nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, nesubalansuota mityba) korekcija.