Darbe nagrinėjama potvynių kaita ir jų prognozės. Darbo tikslas – įvertinti skirtingų Lietuvos hidrologinių rajonų upių potvynių kaitą ir ateities prognozes. Atliekant tyrimą buvo vertinti 1988–2018 metų vidutiniai metiniai ir vasario–gegužės hidromoduliai bei didžiausi potvynio piko debitai hidrologinėse stotyse (Minija–Kartena, Merkys–Puvočiai, Lėvuo–Kupiškis). Taip pat pagal analizuojamas upes pasirinktos joms artimiausios meteorologijos stotys Mini- ja–Laukuva, Lėvuo–Utena, Merkys–Varėna. Pagal meteorologines stotis vertinama kritulių metiniai ir vasario–gegužės kiekiai. Išanalizavus hidromodulius skirtingose hidrologinėse stotyse gaunama, kad vakarų ir vidurio hidrologinio ra- jonų upėse nuotėkis tendencingai mažėja, o pietryčių Lietuvos upėje nuotėkis didėja. Kritulių 1988–2018 metų analizė parodė, kad Laukuvos ir Utenos stotyse tendencingai mažėja, o Varėnos meteorologinėje stotyje tendencingai iškrinta vis daugiau kritulių. Pagal Manno ir Kendallio ir Spearmano Rho testų rezultatus Merkio upė neparodė jokių reikšmingų tendencijų, nes duomenys yra labai skirtingi ir labai varijuoja. Minijos upėje iš trijų analizuojamų dešimtmečių nustatytos dvi reikšmingos tendencijos. Pirmame dešimtmetyje 1988–1997 m. gauta neigiama tendencija, pagal kurią potvynių debitai ateityje mažės, o antrame dešimtmetyje 1998–2007 m. maksimalus nuotėkio pikas augs. Lėvens upėje 2008–2018 m. gauta reikšminga teigiama nuotėkio tendencija. Pasaulinė klimato modelių prognozė parodė, kad pagal skirtingus modelius gaunami skirtingi rezultatai. HadGEM2-ES klimato modelis beveik visada prognozuoja neigiamus metinius nuotėkio pokyčius pagal skirtingus šiltnamio dujų emisijų RCP scenarijus. Rezultatai rodo, kad klimato kaita daro neigiamą poveikį upių hidrologiniams režimams, upių nuotėkis tampa sunkiai prognozuojamas.
