2016
DOI: 10.1080/01629778.2016.1248675
|View full text |Cite
|
Sign up to set email alerts
|

Life story as cultural memory: making and mediating Baltic socialism since 1989

Help me understand this report

Search citation statements

Order By: Relevance

Paper Sections

Select...
2
1
1
1

Citation Types

0
7
0
1

Year Published

2018
2018
2021
2021

Publication Types

Select...
6
1

Relationship

0
7

Authors

Journals

citations
Cited by 9 publications
(8 citation statements)
references
References 21 publications
0
7
0
1
Order By: Relevance
“…Kaip rašo Aleida Assmann ir Linda Shortt, "vyresnių kartų patirčiai traukiantis į visuomenės pakraščius ir prarandant savo aktualumą (išskyrus išskirtinį istorijos liudininkų vaidmenį), centre atsiduria jaunesnioji karta, atskleisdama naujus bendrų patirčių horizontus" (Assmann and Shortt 2012;7). Tyrimai rodo, kad skirtingos kartų patirtys yra vienas svarbiausių pokomunistinių Baltijos šalių kolektyvinę atmintį struktūrinančių formatų (Kõresaar 2016;436) ir svarbus šiose šalyse vyraujančių sovietmečio atminties kultūros diskursų kaitos veiksnys (Jõesalu and Kõresaar 2013;Kõresaar and Jõesalu 2016). Taip pat pažymima, kad komunizmo atmintis Rytų Europoje yra daugiausia komunikacinė 1 , todėl svarbus vaidmuo joje tenka įvairių grupių ir individų patirčių prisiminimams (Kovács 2003;155-156).…”
Section: įVadasunclassified
“…Kaip rašo Aleida Assmann ir Linda Shortt, "vyresnių kartų patirčiai traukiantis į visuomenės pakraščius ir prarandant savo aktualumą (išskyrus išskirtinį istorijos liudininkų vaidmenį), centre atsiduria jaunesnioji karta, atskleisdama naujus bendrų patirčių horizontus" (Assmann and Shortt 2012;7). Tyrimai rodo, kad skirtingos kartų patirtys yra vienas svarbiausių pokomunistinių Baltijos šalių kolektyvinę atmintį struktūrinančių formatų (Kõresaar 2016;436) ir svarbus šiose šalyse vyraujančių sovietmečio atminties kultūros diskursų kaitos veiksnys (Jõesalu and Kõresaar 2013;Kõresaar and Jõesalu 2016). Taip pat pažymima, kad komunizmo atmintis Rytų Europoje yra daugiausia komunikacinė 1 , todėl svarbus vaidmuo joje tenka įvairių grupių ir individų patirčių prisiminimams (Kovács 2003;155-156).…”
Section: įVadasunclassified
“…In Estonia and the Baltics, the biographical sources created in the 1990s and 2000s have a special meaning, as they were assumed to convey the “true memory” of the Soviet past as opposed to “false” ideological conceptions. Writing about their life experiences, the narrators used the opportunity to criticise the Soviet way of life and to “argue socially, culturally and politically” (Kõresaar, 2018, p. 4). Kõresaar, however, points out that different types of sources address different layers of the phenomenon (Kõresaar, 2018, p. 5).…”
Section: Analysis: Experiences Of Places and Peoplementioning
confidence: 99%
“…When it comes to the twentieth century, the calendars become more ‘synchronised’ with three distinct clusters observable in all three calendars, indicating a tendency towards ‘Baltic Memory’ (Kõresaar, 2016: 431; see Figure 2). The first twentieth-century cluster captures the period of the Wars of Independence and early parliamentary years (≈ 1918-early 1920s), marking the beginning of Baltic statehood and underlying their democratic credentials.…”
Section: Past To Be Remembered: the Social Organisation Of Baltic Natmentioning
confidence: 99%
“…Similarly, Mārtiņš Kaprāns (2016) argued that while the preservation of the anti-Soviet narrative in Latvia retains its place as ‘a pivotal legitimating historical force’, it conversely coexists with the ‘alternative and emancipated discourses’ (p. 102). Thus, while memory of the late-Soviet period is silenced within national memory, it nevertheless finds a ‘voice’ within other formats of memory and through mediums such as ‘life writing’, theatre and newspapers (also see Kõresaar, 2016; Onken, 2010).…”
Section: Silences Within the Social Organisation Of National Memorymentioning
confidence: 99%