Low Fertility, Socioeconomic Development, and Gender Equity

Abstract

While new empirical findings and theoretical frameworks provide insight into the interrelations between socioeconomic development, gender equity, and low fertility, puzzling exceptions and outliers in these findings call for a more all-encompassing framework to understand the interplay between these processes. We argue that the pace and onset of development are two important factors to be considered when analyzing gender equity and fertility. Within the developed world, “first-wave developers”—or countries that began socioeconomic development in the 19th/early 20th century – currently have much higher fertility levels than “late developers”. We lay out a novel theoretical approach to explain why this is the case and provide empirical evidence to support our argument. Our approach not only explains historical periods of low fertility but also sheds light on why there exists such large variance in fertility rates among today’s developed countries.

Gimstamumo, laimės ir lyčių vaidmenų sąsajos

“…Naudinga integruoti ir naujesnes idėjas, ypač atsižvelgiant į naujausius lyčių vaidmenų ir gimstamumo sąsa-jos tyrimus, atliktus Esping-Andersen, Billari (2015), Anderson, Kohler (2015) ir Goldsheider, Bernhardt, Lappegard (2015), siekiant paaiškinti lyčių / moterų revoliucijos poveikį gimstamumui skirtinguose šių fenomenų raidos etapuose. Pastaruoju metu pasirodė bandymų šias teorines perspektyvas ir laimės (subjektyvios gerovės) dėmenis integruoti analitinėmis schemomis (Aassve, Billari, Pessin 2012;Aassve, Mencarini, Sironi, 2015), kurių vizualizacijos sujungiamos 2 pav.…”

“…Tyrėjai daro išvadas, kad perėjimas nuo tradicinio prie egalitarinio lyčių modelio nėra vienodas: jo metu vyksta tradicinių lyčių vaidmenų erozija, kelianti normatyvinę sumaištį (EspingAndersen, Billari, 2015), išryškėja darbo ir šeimos vaidmenų derinimo konfliktas (Anderson, Kohler, 2015;Matysiak, Mencarini, Vignoli, 2016) ir institucijų kaita, kurių prisitaikymo prie besikeičiančios lyčių vaidmenų normatyvinės tvarkos laipsnis veikia gimstamumo ir laimės lygį (Aassve, Mencarini, Sironi, 2015).…”

“…Kai sudaromos visos galimybės tenkinti preferencijas, poroje / šeimoje atsiranda lyčių teisingumo galimybė. Gimstamumo lygis vėl tampa pakankamas kartų kaitai užtikrinti, o laimės, lyčių lygybės ir / ar teisingumo lygis visuomenėje ir šeimoje didelis (Aassve, Billari, Pessin, 2012;Mencarini, Sironi, 2012;Anderson, Kohler, 2015). Dalyvaudamos darbo rinkoje, galėdamos siekti išsilavinimo moterys gauna daugiau derybinės galios (angl.…”

“…Jos išeina į viešąją sritį, tačiau vis dar atlieka nemokamą darbą namuose (Arpino, Esping-Andersen, Pessin, 2015;Goldsheider, Bernhardt, Lappegard, 2015). Dėl žemos lyčių lygybės / teisingumo į šeimą orientuotose institucijose moterys susiduria su "dviguba našta", sąlygos derinti darbą ir šeimą yra nepalankios ir jos jaučiasi nelaimingos (Mencarini, Sironi, 2012;Aassve, Mencarini, Sironi, 2015;Anderson, Kohler, 2015). Darbo ir šeimos derinimo konfliktas, su kuriuo susiduria moterys, yra skirtingo lygiokuo konfliktas didesnis, tuo moterų laimės lygis mažesnis (Mencarini, Sironi, 2012).…”

“…Nuo pereinamajame etape vykstančių makro-ir mikrolygmens procesų priklauso perėjimo nuo vieno lyčių vaidmenų modelio prie kito greitis. Siekiant, kad įsitvirtintų naujas lyčių vaidmenų modelis, reikia, kad egalitariniai lyčių vaidmenys atitiktų didelės visuomenės dalies normatyvinius lūkesčius ir prie jų prisitaikytų socialinės institucijos bei šeima (Goldsheider, Bernhardt, Lappegard, 2015;Esping-Andersen, Billari, 2015;Hudde, 2016) arba lyčių lygybės / teisingumo lygis būtų aukštas į individą ir į šeimą orientuotuose institutuose ir sudarytų prielaidas išvengti darbo ir šeimos vaidmenų derinimo konflikto (McDonald, 2000(McDonald, , 2013Anderson, Kohler, 2015).…”