Mamų Socialinės-Ekonominės Padėties Įtaka Jų Žinioms Apie Vaiko Burnos Priežiūrą

Abstract

Raktažodžiai: socialinė-ekonominė padėtis, gyvenimo kokybė, ėduonis, ikimokyklinio amžiaus vaikai. SantraukaTikslas. Ištirti, kiek skirtingą socialinę-ekonominę padėtį užimančios mamos turi žinių apie vaiko burnos priežiūrą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Kaune ir Alytuje gyvenančioms mamoms, vedančioms savo vaikus į 4 skirtingus darželius, buvo pateikta anketa, kurią sudarė 18 klausimų apie jų socialinę-ekonominę padėtį ir vaikų burnos priežiūrą. Gauti duomenys apdoroti SPSS 22 programa, skirtumas reikšmingas, kaip p < 0,05. Rezultatai. Nustatyta, kad vaikų profilaktinių vizitų dažnis Kaune (84,3 proc.) yra reikšmingai didesnis nei Alytuje (67,0 proc., p < 0,05). Kaune profilaktiš-kai pas odontologą dažniau vedami vyresnių mamų vaikai (88,6 proc., p < 0,05), Alytuje -aukštesnio iš-silavinimo mamų vaikai (72,9 proc., p < 0,05). Dauguma aukštąjį išsilavinimą turinčių mamų mano, kad vaiką pas odontologą pirmam vizitui reikia vesti vaikui sulaukus 1 metų. Šios mamos taip pat geriau žino, kiek sugedusių dantų turi jų vaikas ir sutinka, kad reikia gydyti ir pieninius dantis. Daugiau nei pusės mamų ikimokyklinio amžiaus vaikai dantis valo 2 k. per dieną, tačiau tik 48,4 proc. mamų Alytuje ir 60,2 proc. Kaune pačios valo dantis savo vaikams. Didesnes pajamas gaunančios Alytuje gyvenančios moterys (47,8 proc.) savo vaikams dantis valo pačios kur kas dažniau, nei tos, kurios gauna minimalų ar mažesnį mėnesinį atlyginimą (39,3 proc., p < 0,05). Daugiau nei 90 proc. mamų vaikai tarp valgymų užkandžiauja, tačiau aukštąjį išsi-lavinimą turinčios Kauno miesto mamos užkandžių savo vaikams duoda rečiau (p < 0,05). Išvados. Mamų žinios apie vaikų burnos priežiūrą yra nepakankamos, nors didmiestyje gyvenančios, vyresnės nei 30 metų, aukštąjį išsilavinimą turinčios, didesnes nei minimalus atlyginimas mėnesines pajamas gaunančios mamos savo vaikų burnos sveikata rūpinasi labiau. ĮvadasGera burnos sveikata yra viena iš gyvybiškai svarbių žmogaus būklių. Burnos sveikata bei dantų gydymas turi įtakos kalbėjimui, valgymui, išoriniam estetiniam vaizdui, veikia gyvenimo kokybę, funkcinę, socialinę bei psichologinę vaiko ir šeimos gerovę [1]. L. Mitienės (2001) duomenimis, net 50 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo aplinkos, o vaiką supančią aplinką sudaro šeima. Vaikai iki 5-erių metų didžiąją dalį savo laiko praleidžia su tėvais, ypač su mamomis, net ir pradėję lankyti darželius ar ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Nors gerą burnos būklę lemia daug veiksnių, bet dauguma jų vis dėlto neatsiejami nuo tėvų įtakos jauname amžiuje, tėvų pastangų, įdėtų stiprinant vaiko burnos sveikatą, įdiegiant jam kuo daugiau žinių. Be to, vaikystės aplinka, pavyzdžiui, socialinis-ekonominis šeimos statusas, šeimos sudėtis, auklėjimo kokybė yra pagrindiniai faktoriai, formuojantys vaiko charakterį [2].Nepaisant ryškaus burnos sveikatos gerėjimo daugelyje šalių ėduonis išlieka viena dažniausių ligų tiek išsivys-čiusiose, tiek besivystančiose šalyse [3]. Lietuvoje dantų ėduonies paplitimas tarp vaikų siekia net 94 proc., tai rodo, kad vaikų dantų priežiūra yra a...