Įvadas. Greta daugelio veiksnių, galinčių įtakoti dusulio suvokimą, reikšmingos įtakos turi ir patofiziologiniai procesai, vykstantys plaučiuose, pvz., kvėpavimo takų uždegimas. Alerginės astmos patogenezėje svarbiausios uždegimo ląstelės yra eozinofiliai, kurie sukelia eozinofilinį kvėpavimo takų uždegimą, pasireiškiantį padidėjusiu bronchų reaktyvumu. Iki šiol nepakankamai ištirtos dusulio intensyvumo sąsajos su kraujo eozinofilų skaičiumi sergant alergine astma. Tikslas. Įvertinti sergančiųjų alergine astma dusulio intensyvumo sąsajas su kraujo eozinofilų skaičiumi kraujyje prieš ir po bronchų provokacijos Dermatophagoides pteronyssinus (D. pteronyssinus) alergenu. Metodika. Ištirta 11 sergančiųjų alergine astma (amžiaus vidurkis – 31,8±9,3 metų) kurių plaučių funkcija normali ir nevartoja įkvepiamųjų gliukokortikoidų. Visiems tiriamiesiems atlikti bronchų provokaciniai mėginiai su metacholinu ir D. pteronyssinus alergenu. Dusulio intensyvumas vertintas matuojant Borgo skale sumažėjus forsuoto iškvėpimo tūriui per pirmąją sekundę (FEV1) 20 proc. bronchų provokacijos alergenu metu (PS20A). Eozinofilų skaičius kraujyje vertintas prieš ir praėjus 24 val. po bronchų provokacinio mėginio su alergenu. Gauti duomenys apdoroti statistine programa „SPSS 23.0“. Rezultatai. Vidutinis dusulio intensyvumas bronchų provokacijos su alergenu metu (PS20A) buvo 2,97±2,31. Vidutinis kraujo eozinofilų skaičius prieš provokacinį mėginį alergenu buvo 0,36±0,25×109/l, po provokacinio mėginio jų skaičius reikšmingai padidėjo iki 0,51±0,21×109/l (p = 0,046). Nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp PS20A ir eozinofilų skaičiaus kraujyje prieš provokaciją alergenu (R = -0,651, p = 0,030) ir 24 val. po jos (R = -0,607, p = 0,048). Išvados. Nustatyta atvirkštinė sąsaja tarp PS20A ir eozinofilų skaičiaus prieš ir po provokacijos D. pteronyssinus alergenu. Taigi, ryškėjant sisteminiam eozinofiliniam uždegimui, blogėja dusulio suvokimas, o tai gali būti sunkaus alerginės astmos paūmėjimo rizikos veiksnys.