Mineralinio azoto kaita kalvoto reljefo skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose

Abstract

Tyrimai atlikti 2011–2014 m. LAMMC Kaltinėnų bandymų stoties dviejuose skirtinguose dirvožemio dangos laukuose siekiant ištirti mineralinio azoto (N<sub>min</sub>) kaitą 0–30, 30–60 ir 60–90 cm dirvožemio sluoksniuose, nustatyti jos dėsningumus augalų vegetacijos periodu (rudenį, pavasarį ir vasarą) įvairaus įmirkimo, skirtingos granuliometrinės sudėties ir įvairiuose kalvos elementuose esančiuose dirvožemiuose. Atliktais tyrimais nustatyta, kad N<sub>min</sub> koncentracija drenuotuose giliau karbonatinguose šlynžemiuose (<i>Endocalc(ar)ic Gleysols</i>) dėl didesnio organinės medžiagos kiekio ir mineralizacijos vasarą būna didesnė negu paprastuose giliau glėjiškuose išplautžemiuose (<i>Hapli-Endohypogleyic Luvisols</i>), o pavasarį jo išsiplauna daugiau. Lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose giliau glėjiškuose pasotintuose palvažemiuose (<i>Endohypogleyi-Eutric Planosols</i>) (ps/s<sub>1</sub>/p<sub>1</sub>) (sl/s<sub>1</sub>/l<sub>1</sub>) N<sub>min</sub> po rudens–žiemos laikotarpio iš viršutinių dirvožemio sluoksnių išplaunama daugiau negu iš sunkesnės paprastųjų giliau glėjiškų išplautžemių (<i>Hapli-Endohypogleyic Luvisols</i>) (p<sub>1</sub>/p<sub>1</sub>/s<sub>1</sub>) (l<sub>1</sub>/l<sub>1</sub>/s<sub>1</sub>). Kalvotame plote N<sub>min</sub> daugiausia susikaupė kalvos papėdėje esančiuose deliuviniuose pasotintuose rudžemiuose (<i>Fluvi-Eutric Cambisols</i>), o mažiausia – kalvos šlaite vidutiniškai eroduotuose paprastuose išplautžemiuose (<i>Haplic Luvisols (moderately eroded)</i>). Juose neesant dengiamųjų augalų dėl dirvožemio erozijos po rudens– žiemos laikotarpio N<sub>min</sub> pokyčiai būna didžiausi.