Raktažodžiai: neuromarkeriai, biocheminiai žymenys, galvos ir nugaros smegenų trauma, S100B baltymas, glijos rūgštinis fibrilinis baltymas, neuronų specifinė enolazė, pagrindinis mielino baltymas, smegenų neurotrofinis faktorius.
SantraukaCentrinės nervų sistemos (CNS) traumos yra reikš-minga sergamumo ir mirtingumo priežastis visame pasaulyje. Įvykus CNS pažeidimui, siekiama papildyti diagnostikos galimybes įvairiais biocheminiais žymenimis (neuromarkeriais), kurie padėtų nustatyti ir įvertinti traumos sunkumą, paciento išgyvena-mumą bei baigtis. Pagrindiniai kriterijai, kurie keliami neuromarkeriams, yra aukštas specifiškumas ir jautrumas po smegenų traumos, ankstyvas jų atsiradimas kraujo serume ar likvore. Šiuo metu yra keletas žymenų, kurie naudojami klinikinėje praktikoje: S100B baltymas, GFAP (glijos rūgštinis fibrilinis baltymas), NSE (neuronų specifinė enolazė), MBP (pagrindinis mielino proteinas). Taip pat intensyviai tyrinėjami, bet kol kas naudojami retai BDMF (smegenų neurotrofinis faktorius), NF (neurofilamentinis) baltymas, interleukinas 1, interleukinas 6 bei Tau baltymas. Biocheminiai žymenys laikomi paprastu ir greitu diagnostiniu metodu, kuris palengvina gydymo procesą. S100B ir GFAP -astrocitų, NSE -neuronų, MBP -aksonų pažeidimo žymenys. Atsiradus kai kurių neuromarkerių koncentracijos kraujo serume tyrimo metodams, problema tampa gautų rezultatų interpretacija. Tačiau klinikinių tyrimų metu vis daugiau duomenų pateikiama apie šių markerių specifiškumą ir jautrumą nustatant CNS traumos apimtį bei baigtis.
ĮvadasCentrinės nervų sistemos (CNS) trauma yra aktuali medicininė ir socialinė problema visame pasaulyje, ši trauma yra reikšminga sergamumo ir mirtingumo priežastis suaugusiems bei mirties priežastis vaikystėje (1). Galvos traumos paplitimo vidurkis publikuotoje medicininėje literatū-roje yra 218/100 000 gyventojų pasaulyje ir 1370/100 000 gyventojų Lietuvoje 2001 metais. Jungtinėse Amerikos Valstijose CNS traumos sudaro apie 40 proc. visų ūminių sužeidimų mirčių.Pagrindiniai CNS traumos diagnostiniai kriterijai yra paciento apklausa, klinikinė -neurologinė apžiūra bei vaizdiniai galvos ar nugaros smegenų tyrimai: kompiuterinė tomografija ir branduolinis magnetinis rezonansas. Biocheminiai žymenys yra dažnai naudojami įvairių organų pažeidimui įvertinti, kaip diagnostiniai kriterijai (1,22,36). Pavyzdžiui, miokardo infarktui nustatyti naudojamas troponino I tyrimas, inkstų funkcijai įvertinti matuojamas kreatinino ir šlapalo kiekis kraujyje. Esant CNS pažeidi-mui taip pat siekiama papildyti diagnostikos galimybes įvairiais biocheminiais žymenimis (neuromarkeriais), kurie padėtų nustatyti ir įvertinti traumos sunkumą, paciento išgyvenamumo prognozę bei baigtis (1,35,36). Pagrindiniai kriterijai, kurie keliami neuromarkeriams, yra aukštas specifiškumas ir jautrumas po smegenų traumos, ankstyvas jų atsiradimas kraujo serume, likvore ar šlapime (35). Taip pat jie turėtų išsiskirti ar susidaryti tik po negrįžtamo CNS audinio pakenkimo, koreliuoti su pažeidimo laipsniu ir turėti mažą kintamumo ...