Straipsnyje nagrinėjama ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymosi vienam iš kito, žaidžiant muzikinius žaidimus, problema. Vaikų mokymasis vienam iš kito yra neatsiejama ugdymo proceso dalis, vykstanti natūraliai ir apimanti įvairias vaikų ugdymosi sritis, bet dažniausiai yra susijęs su žaidybine veikla. Žaisdami muzikinius žaidimus, vaikai įpranta pamatyti, išgirsti vienas kitą, prakalbinti, pakviesti žaisti, keistis informacija, derinti sumanymus ir veiksmus. Mokymasis vienam iš kito, žaidžiant muzikinius žaidimus, yra svarbus ugdytinių elgesio, emocijų ir gebėjimų formavimuisi, užtikrinantis teigiamų santykių su bendraamžiais palaikymą ir įvairiapusę vaiko raidą. Atliktas empirinis tyrimas padėjo išsiaiškinti, kad vaikai, žaisdami muzikinius žaidimus, mokosi vienas iš kito žaidimo taisyklių, atlikti žaidimo judesius, atkartoti dainelės žodžius, reikiamus garsus, šokti. Mokydamiesi vieni iš kitų vaikai taiko įvairius būdus: parodo, kaip atlikti užduotį, daro kartu, paaiškina žaidimo judesių tinkamą atlikimą, pastebi kito vaiko padarytą klaidą, pasiūlo žaisti kartu, dalijasi savo žiniomis, pasako komplimentą, modeliuoja, stebi, klausia, siekdami išsiaiškinti, prašo kito pagalbos. Vaikai ne tik mokosi vieni iš kitų, bet ir ugdosi socialinius, komunikacinius, meninius, pažintinius, sveikatos saugojimo gebėjimus. Esminiai žodžiai: ikimokyklinio amžiaus vaikai, mokymosi vienam iš kito strategija, muzikiniai žaidimai.