Naujųjų skolinių stilistinės išgalės kultūrinėje spaudoje

Abstract

Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvių kalbotyros ir didaktikos katedra, T. Ševčenkos g. 31, 03111 Vilnius, ona.petreniene@leu.lt Anotacija. Straipsnyje stilistiniu aspektu nagrinėjami naujųjų skolinių vartojimo kultūrinėje spaudoje ypatumai -analizuojama skolinių raiška ir atliekamos funkcijos. Tyrimo medžiaga rinkta iš viešąją rašytinę ir elektroninę 2014-2016 m. vartoseną reprezentuojančios Elektroninės naujųjų skolinių ir jų atitikmenų duomenų bazės.Kultūrinėje spaudoje užfiksuoti naujieji skoliniai funkciniu požiūriu skirstytini į dvi pagrindines grupes: 1) skoliniai, į lietuvių kalbą atėję kaip naujų realijų pavadinimai, atliekantys referentinę (t. y. informacijos perdavimo) funkciją, 2) skoliniai, vartojami stilistiniais sumetimais, tiriamuosiuose tekstuose atliekantys ekspresinę, socialinę ar poetinę funkcijas. Aptariama, kaip nuo atliekamų funkcijų savitumo priklauso naujųjų skolinių adaptavimo ir grafinės išraiškos polinkiai. Esminiai žodžiai: naujasis skolinys, funkcija, skolinių adaptacijos laipsnis, skolinių grafi nė raiška, kultūrinė spauda, adresatas. ĮvadasGlobalizacijos sąlygomis vis labiau ryškėja naujųjų skolinių plitimo, dažno jų vartojimo tendencijos. Kitų kalbų leksika skverbiasi į visas visuomenės gyvenimo sritis, ypač į susijusias su dabartinės socialinės tikrovės pokyčiais. Viena iš sričių, glaudžiai siejamų su aktualiausių dabarties procesų analize, yra kultūra. Nors, kai kurių intelektualų teigimu, šiandien kultūrinė spauda yra stumiama į viešojo diskurso paribius, ji randa atgarsį ir yra gana plačiai komentuojama. Taigi aktualu apžvelgti, kokie naujųjų http://dx

Foreign words in spoken Lithuanian language

“…Apibendrinant įvairių autorių tyrimus galima teigti, jog didžioji dalis autorių pabrėžia referentinę (designatinę) ir stilistinę skolinių vartojimo funkcijas, aprašo naujųjų skolinių vartojimo situacijas ir priežastis, neretai svetimos kilmės žodžių vartoseną sieja kalbiniu identitetu (Vaicekauskienė 2006), kultūrine tautų interferencija (Kregždys 2014), globalėjimu (Girčienė 2015) ir modernumu (Česnulienė 2017), plačiu kultūriniu kontekstu (Petrėnienė 2017). Vis dėlto tik nedidelėje dalyje minėtų tyrimų pateikiami kiekybinės analizės rezultatai, atskleidžiantys svetimų kalbų žodžių paplitimą lietuvių kalboje, dar mažesnėje -orientuojamasi į platų kalbos vartojimo diskursą, daugiausiai apsiribojama siauros kalbos vartojimo srities tyrimais.…”