Neuroteisė: Keletas Fundamentalių Įžvalgų Apie Teisminių Sprendimų Priėmimą

Abstract

ĮvadasVakarų pasaulyje mokslininkai vis labiau kalba apie postmodernizmo (ir naujojo -postmoderniojo, sudėtingųjų dinaminių sistemų -mokslo) įtaką teisei (pavyzdžiui, G. T. Jones 1 ; B. Holz 2 ; D. Patterson 3 ; D. Milovanovic 4 ). Vadinamasis naujasis mokslas "neskaido" mokslų į dalis, mokslas vis labiau tampa integralus, pliuralistinis (pavyzdžiui, I. Prigogine 5 ; S. A. Kauffman 6 ; S. Strogatz 7 ; J. Gleick 8 ; J. Elster 9 ; J. W. Forrester 10 ). Vienas iš tokių mokslo integralumo pavyzdžių, kai bando susikalbėti skirtingų mokslų atstovai, yra neuromokslo ir teisės mokslo dialogas. Vieni šį dialogą įvardija kaip neuroteisę, kiti -neurojurisprudenciją, dar kiti tiesiog vadina teise ir neuromokslu. Apie šį dviejų

An Empirical View of the Interdisciplinarity of Legal Science

“…Teigiama, kad pati teisė yra savaime multidisciplininė, ji niekada nebuvo ir nėra autonominė disciplina 37 . Kaip pažymi J. Braithwaite, pačiuose geriausiuose teisės mokslo darbuose galime rasti nuostabių antropologijos, istorijos, politikos, filosofijos ir kitų mokslų įžvalgų 38 . Kita vertus, yra ir teigiančiųjų, kad trūksta teisės ir kitų mokslų bendradarbiavimo, todėl pateikiama rekomendacijų, pavyzdžiui, steigti tarpdisciplininius centrus teisės tyrimams 39 , arba kad tradiciškai teisė suvokiama kaip monodisciplininė 40 .…”

Finansinių ataskaitų informacijos kokybės užtikrinimo beieškant: nuo bendrų principų iki neuroapskaitos

“…Mokslas, kuris tyrinėja žmogaus mąstymą ir siauresnę jo dalį -sprendimų priėmimą, -vadinamas kongnityviuoju neuromokslu. Kognityvusis neuromokslas jungia teorijas apie protą ir jo psichologinius aspektus bei žinias apie smegenų veikimą (Valančienė, 2017). Šiandien egzistuoja tokios sritys kaip neuroekonomika, neuroapskaita, neuromarketingas, neuroetika, neuroteisė, neurolyderystė ir kt.…”