Remiantis tyrimo, atlikto su kolegijos ir universitetų dėstytojais, rezultatais, straipsnyje pateikiamas dėstytojų akademinės veiklos modelis. Jis parengtas remiantis mokslinės literatūros šaltinių analize ir focus grupės diskusijų rezultatų apibendrinimu. Konstatuojama, kad nepriklausomai nuo tiriamųjų lyties, mokslinio laipsnio, darbo stažo, mažai priklausomai nuo atstovaujamo mokslo, dėstytojai labiausiai akcentuoja gebėjimų, tiesiogiai susijusių su darbu su studentais, plėtotės svarbą. Tuo tarpu kiti gebėjimai, tokie kaip studijų programų tobulinimas, administracinė ir vadybinė veikla, kurie tiesiogiai nesusiję su studijų realizavimu, yra laikomi ne tokiais reikšmingais. Remiantis tyrimo rezultatais taip pat akcentuojama, kad įgyti gebėjimą organizuoti dėstomąją veiklą ypač svarbu jaunesniems, dirbantiems kolegijose ir atstovaujantiems humanitariniams, biomedicinos mokslams ir menams dėstytojams. Tuo tarpu kitais atvejais nepastebėta didesnių skirtumų. Apibendrinant duomenis konstatuojama, kad šie rezultatai sudaro prielaidas optimaliau kurti dėstytojų kvalifikacijos sistemą, kurios šiuo metu Lietuvoje stinga. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: dėstytojo akademinė veikla, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema, universiteto ir kolegijos dėstytojai. Įvadas Vykstant spartiems aukštojo mokslo pokyčiams Europoje, vienas aktualiausių klausimų yra studijų kokybė. Šio fenomeno mokslinė analizė parodė, kad bene svarbiausias studijų kokybės užtikrinimo garantas yra tokia dėstytojo veikla, kuri motyvuoja besimokančiuosius veikti, ragina juos siekti gerų rezultatų, kritiškai ver-1 Lidija Ušeckienė-socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Šiaulių universiteto Tęstinių studijų instituto direktorė, Edukologijos katedros docentė. Mokslinių interesų sritys: suaugusiųjų švietimas, mokymasis visą gyvenimą, lyginamoji edukologija, refleksija. 2 Rima Bakutytė-socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Šiaulių universiteto Edukologijos katedros docentė, Tęstinių studijų instituto direktoriaus pavaduotoja, vyresnioji mokslo darbuotoja. Mokslinių interesų sritys: suaugusiųjų švietimas, mokymasis visą gyvenimą, refleksija, suaugusiųjų mokymosi motyvacija.