Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas Lietuvoje: esama situacija ir raidos tendencijos

Abstract

Santrauka. Straipsnyje pristatoma nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo situacija Lietuvoje: analizuojama rizikos vertinimo samprata, šio proceso pasaulinės ir nacionalinės raidos tendencijos bei pateikiama Lietuvoje taikomų rizikos instrumentų bendrųjų charakteristikų apžvalga. Taip pat aptariamos pozityvios ir teisės aktais įtvirtin-tos naujovės, susijusios su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo instrumentų aprobavimu, bei sunkumai, su kuriais susiduria specialistai, vykdydami bausmės ir priežiūros planavimo reformas. Straipsnyje pateikiamos išvados ir rekomendacijos padės praktikams geriau suvokti nuteistųjų rizikos vertinimo ir valdymo procesą bei efektyviau taikyti rizikos vertinimo instrumentus.Pagrindiniai žodžiai: nusikalstamo elgesio rizika, rizikos vertinimas, rizikos vertinimo instrumentai. ĮVADASPo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos baudžiamojoje politikoje, kaip ir daugelyje kitų valstybės valdymo sričių, išryškėjo reformų būtinybė. Anot Gintauto Sakalausko (2012), integracijos į Europos Sąjungą proceso metu 1 Šis straipsnis yra parengtas kaip sudėtinė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo mokslininkų grupių projekto "Laisvės atėmimo bausmę atliekančių smurtautojų asmenybės bruožų ir kriminalinės rizikos veiksnių sąsajos" (MIP-004/2015/LSS-250000-1031) dalis.

Reform of Life Imprisonment in Lithuania

“…Tai nėra itin daug, jeigu atsižvelgtumėme į specialioje literatūroje nurodomą kritiką, kad šiuo metu kone vienintelė taikoma OASys metodika pateikia tik bendrą nusikalstamo elgesio riziką ir mažiau tinka patikimai vertinti specifines nusikalstamų veikų grupes, pvz., smurtinius ar lytinius nusikaltimus. Taip pat atkreipiamas dėmesys į personalo stoką kvalifikuotai išvadai parengti (Čėsnienė;Laurinavičius;Ustinavičiūtė, 2015, p. 73-75). Literatūroje įvairūs elgesio prognozės būdai savaime vertinami gana teigiamai, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad mechaninis gautų duomenų taikymas gali lemti klaidas, ką jau kalbėti apie tai, kad teisininkui paprastai trūks specialių žinių; taigi neaiškumams pašalinti gali prireikti specialisto išvados.…”