Objektyvusis tarmiškumas: požymiai ir vertė

Aliūkaitė, Daiva

doi:10.15388/respectus.2019.35.40.05

Cited by 3 publications

(3 citation statements)

References 28 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…Dar galima pridurti, kad perceptyviosios dialektologijos paradigma vartoja ir kitokias sąvokas, pavyzdžiui, objektyviojo ir subjektyviojo tarmiškumo. Objektyviojo tarmiškumo požymius ir vertę yra nagrinėjusi ir aptarusi Daiva Aliūkaitė (2019). Ji konstatuoja, kad "<...> dar kartą susiedami vertintojo ir tyrėjo perspektyvas, turime pripažinti, kad iš kalbinių nuostatų ir variantų percepcijos gali būti (re)konstruojami ne tik objektyviai objektyvus tarmiškumas ar subjektyviai objektyvus tarmiškumas, kurie vartotojui ir vertintojui yra vienodai objektyvūs; bet ir objektyvaus pamato subjektyvus tarmišku mas ir subjektyvaus pamato subjektyvus tarmiškumas."…”

Section: Sąvokų Struktūraunclassified

Tarmiškumo matavimas: diskusinis tyrimų modelis

Kardelis

2023

View full text Add to dashboard Cite

The aim of this article is to propose a model for studying linguistic behavior and dialectality measurement for scientific discussion. To achieve the goal, the following tasks are set: 1) to briefly review and evaluate the previous studies on linguistic attitudes and linguistic behavior, 2) to systematize the methods of data collection and data analysis, 3) to develop a model for studying linguistic behavior and to present dialectality measurement for discussion. The proposed model for studying linguistic behavior and dialectality measurement has been partially verified through an exploratory study, but the results of this study will be discussed in another publication. Now the focus is only on methodological questions. The research model consists of two parts. The first is data collection the second is data analysis. The data collection part consists of two components: 1) selection of informants and 2) formation of a corpus of empirical material. The empirical material corpus formation component consists of five partly independent, partly interrelated points: 1) A questionnaire at the beginning of data collection, 2) Creative tasks, 3) Free conversation, 4) Detailed interview, 5) A questionnaire at the end of data collection. The data analysis part consists of three components: 1) Technical preparation of the recordings (texts) obtained during the creative task, free conversation and detailed interview, 2) Speech analysis, carried out after applying the distribution tables method, and 3) Dialectally measurement and calculating linguistic distance.

show abstract

Section: Sąvokų Struktūraunclassified

Tarmiškumo matavimas: diskusinis tyrimų modelis

Kardelis

2023

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Šiame straipsnyje apsiribojama didmiesčiuose sukaupta medžiaga.2 Etic ir emic, arba objektyviosios ir subjektyviosios, perspektyvos skirtį 1954 m. suformulavo Kennethas Pike'as (plg.Headland, 1990, p. 15).3 Plg. remiantis projekto duomenimis, svarstytas objektyviojo tarmiškumo klausimas (plg Aliūkaitė, 2019)(Mikulėnienė, 2019); aiškintasi kalbinės gimtinės mentaliniuose žemėlapiuose klausimas (Geržotaitė, 2018); kt.…”

unclassified

Sustainability of Dialecticity in the City: The Perspective of the Emic Narrative Constructor

Aliūkaitė

2020

RePhi

Self Cite

View full text Add to dashboard Cite

The paper approaches the dialect-exploratory discourse, which concerns the interpretation of sustainability of dialecticity in the city. The given research aims at the evaluation of the sustainability of dialecticity in the city by performing the analysis of the emic narrative, i. e. the narrative of an ordinary member of the language community. In the city zones, the natural horizontal language continuum is disturbed; hence, from the perspective of etic, or the researcher, the problem of the co-existence, competition, levelling, etc. of different regional variants arises. What regards the emic perspective and the methodological inventory allowing for its formation, it should be stressed that it concerns the identification of the dialecticity conditions, or conditions determining variability that includes dialects. The emic narrative, or in other words, the I think that ... narrative, when reconstructed based on the empirical material collected for the research in perceptual dialectology embracing three Lithuanian cities, gives a piece of proper information to model the here and now and, to some extent, the future dialecticity projections. When discussing the problem of sustainability of dialecticity, the author concentrates on the segments of the reconstructed emic narrative that cover the reflection of language behaviour, estimation of language environment and a priori language attitudes toward the use of dialect codes.

show abstract

“…14 Apie percepcinius tarminio kalbėjimo tinkamumo modelius ir jų atpažinimą žr Aliūkaitė 2019; . Mikulėnienė 2019.…”

unclassified

Agreement with Interlocutor in Samogitian Daily Discourse: Functions and Expression (Based on the Sources of the 2nd Half of the 20th Century)

Pajėdienė¹

2019

View full text Add to dashboard Cite

Straipsnyje pristatomas žvalgomasis tyrimas, kuriuo siekta nustatyti pritarimo pašnekovui raiškos elementus ir jų dažnumo pasiskirstymą trejopo pobūdžio žemaitiškame diskurse (įprastoje kalboje, naratyvuose ir telefoniniuose pokalbiuose). Tyrimui pasitelktas keliuose šaltiniuose paskelbtas XX a.II pusės šiaurės žemaičių kalbėjimo paveldas. Remiantis leksikografiniuose šaltiniuose (žr. Aleksandravičius 2011, Vanagienė 2014-2015 pateikta iliustracine medžiaga aptariamas subjektyviuoju vertinimu paremtas žemaičiams tinkamo bendravimo suvokimas, dažniausiai susijęs su darnos siekimu.Pritarimo raiškos elementų ir jų santykinio dažnumo pasiskirstymas realiame žemaičių kalbėjime vertinamas analizuojant šiaurės žemaičių telšiškių autentiško kasdienybės kalbėjimo tekstų rinkinio Taip šneka tirkšliškiai (žr. Girdenis 1996) duomenis. ESMINIAI ŽODŽIAI: kasdieniška žemaičių kalba, spontaniškas dialogas, pritarimas pašnekovui, pakartojimas. ĮVADASŽemaičių kaip etninės grupės buvimas pagrįstas kalbėjimosi, o ne rašymo patirtimi 1 .Lyginant sakytinės bendrinės lietuvių kalbos ir žemaitiško kalbėjimo ypatybes, pastarasis turi nemažai savitų bruožų, kurie sietini ir su fonologinėmis kalbinių sistemų diferenciacijomis, ir su skirtingais kultūriniais bendravimo modelių standartais, taip pat su nevienoda lietuvių ir žemaičių kalbų 2 sintaksinių struktūrų normiškumo samprata 3 . Šnekamosios bendrinės lietuvių kalbos tyrimai paprastai inicijuojami siekiant "statistiškai pagrįsti dažnai tik stebėjimo būdu užfiksuotus šnekamosios ir rašytinės kalbos skirtumus" (Dabašinskienė 2009: 14). Su stebėjimo būdu nustatytais žemaitiško ir lietuviško kalbinio bendravimo modelių raiškos skirtumais yra susijusi 1 Apie žemaičių kalbos rašto sistemos sukūrimo pastangas ir realijas žr. Pabrėža 2017. 2 Apie kalbos ir dialekto skirtį ir kalbos kaip arealo, apimančio dialektų arealus, konceptą plg. Aliūkaitė 2013: 4; skirtingumu nuo bendrinės kalbos ir kitų tarmių grindžiamą žemaičių kalbos, apimančios ją sudarančias tarmes ir šnektas, suvokimą žr. Pabrėža 2017: 47-48.3 Šnekamajai kalbai būdingas struktūrinis savitumas nulemia jos tyrimų pobūdį ir iškelia specialius reikalavimus, tokius kaip būtinybė atsižvelgti į pokalbio situaciją, dalyvius, jų skaičių, temą ir kitus lingvistinius ir nelingvistinius požymius, plg. Dabašinskienė 2009: 14.

show abstract

Objektyvusis tarmiškumas: požymiai ir vertė

Cited by 3 publications

References 28 publications

Tarmiškumo matavimas: diskusinis tyrimų modelis

Tarmiškumo matavimas: diskusinis tyrimų modelis

Sustainability of Dialecticity in the City: The Perspective of the Emic Narrative Constructor

Agreement with Interlocutor in Samogitian Daily Discourse: Functions and Expression (Based on the Sources of the 2nd Half of the 20th Century)

Contact Info

Product

Resources

About