Reikšminiai žodžiai: ortostatinė hipotenzija, arterinė hipertenzija, rizikos veiksniai. Darbo tikslas. Nustatyti ortostatinės hipotenzijos paplitimą tarp sergančiųjų arterine hipertenzija. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavę pacientai buvo hospitalizuoti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos skyriuje, 2015 m. spalio–2016 m. vasario mėn. Tiriamieji buvo pacientai, sergantys arterine hipertenzija. Tyrimas buvo atliekamas mechaniniu kraujospūdžio matavimo aparatu, matuojant arterinį kraujo spaudimą. Buvo atliekami 3 arterinio kraujospūdžio (AKS) matavimai gulint (sėdint) ir 3 AKS matavimai (kas vieną minutę) atsistojus. Statistinė duomenų analizė apdorota „SPSS for Windows 13.0“ ir „Microsoft Excel 2007“ licencijuotomis programomis. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 146 tiriamieji, kurių amžius 41–95 m., amžiaus vidurkis (AV) – 68,86 m. (± 12,72). Tyrimas atskleidė, jog 20,61 proc. tiriamųjų serga ortostatine hipertenzija. Moterų sergamumas didesnis nei vyrų. Tarp sergančiųjų ortostatine hipotenzija dauguma serga ir keliomis kitomis gretutinėmis ligomis. Turintys ortostatinę hipotenziją vartoja daugiau nei du vaistus. Išvados. Tyrimo metu nustatyta, jog tarp sergančiųjų arterine hipertenzija ortostatinė hipotenzija pasireiškė 20,61 proc. Nustatyti gretutiniai veiksniai, tokie kaip lėtinės ligos (širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas, lėtinė inkstų liga ir kt.) bei vartojami vaistai (diuretikai, antihipertenziniai ir kt.), galintys daryti įtaką ortostatinės hipotenzijos atsiradimui.