Pacientų Antikorupcinis Ugdymas Sveikatos Priežiūros Įstaigose

Abstract

Tyrimo tikslas − kompleksiškai išnagrinėti pacientų an­tikorupcinio ugdymo galimybes, teorines ir praktines problemas sveikatos priežiūros įstaigose bei sukurti ko­kybiškai naują pacientų ugdymo programą, atitinkančią šiandienos reikalavimus. Tyrimo problemai ištirti pasi­rinktas kiekybinis tyrimas. Taikytas anketinės apklausos metodas. Taikant anketavimą, kaip sociologinės infor­macijos rinkimo būdą, respondentai patys atsakė į tyrėjo pateiktus anketos klausimus. Anketa anoniminė. Apdoro­jus tyrimo duomenis nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigose dažniausiai pastebimos korupcijos formos yra palengvinimas ir kyšininkavimas, o pagrindinės priežas­tys − siekis gauti kokybiškas paslaugas ar pagreitinti jų teikimo procesą. Korupcija sveikatos priežiūros įstaigose gali pasireikšti įvairiais veiksmų tipais: pravaikštomis, neoficialiais mokėjimais, netinkamu išteklių valdymu ir atsargų vagystėmis, valstybiniu vaistų kainų reguliavimu, paslaugos teikimu ir favoritizmu. Nuo korupcijos labiau­siai kenčia visa sveikatos sistema, o daugiau nei pusė respondentų nurodė patyrę sveikatos priežiūros specia­listų spaudimą duoti kyšį. Sveikatos priežiūros įstaigose naudojamos antikorupcinio švietimo formos − informa­cija skelbimų lentoje ir įstaigos internetinėje svetainėje. Kovos su korupcija strategijos aprėpia antikorupcinių įstatymų įgyvendinimą, finansų ir informacijos prieigos gerinimą, Vyriausybės atsakomybės griežtinimą bei ko­rupcinės veiklos stabdymą. Išanalizavus Lietuvoje vyk­domas programas, pastebėta, kad pacientų antikorupcinis švietimas yra nepakankamas. Norint ugdyti pacientų anti­korupcinį sąmoningumą, pirmiausia reikia suteikti jiems žinių, keičiančių nuostatas ir mąstymą. Tik įgijęs tinkamų žinių, patirties ir pakeitęs mąstymą, pacientas gali sąmo­ningai vengti elgesio, susijusio su korupcija. Didžioji dalis respondentų pripažino, kad pacientų antikorupcinio sąmoningumo ugdymo programa yra reikalinga ir teigė, kad dalyvautų tokioje programoje dėl to, kad dažnai patys pacientai skatina korupciją ir nesuvokia, kad tai nusikalti­mas. Pacientų antikorupcinį sąmoningumą galima ugdyti pasitelkiant švietimą, informacijos sklaidą, prevencines priemones ir teisinę atsakomybę (bausmes). Daugiau nei pusė respondentų dalyvautų pacientų antikorupcinio sąmoningumo ugdymo programoje, jeigu turėtų laiko ir (arba) patiktų pateikimo forma.