Pagalbinių Medžiagų Poveikio Vaistinių Medžiagų Atpalaidavimui Iš Skirtingų Žvakučių Pagrindų Tyrimas

Abstract

Žvakučių pagrindas turi didelę įtaką vaisto biologiniam pasisavinimui rektaliniu ir vaginaliniu vartojimo būdu, terapiniam aktyvumui ir pasiskirstymui. Daugelis mokslinių tyrimų įrodė, kad labai svarbu parinkti tokį pagrindą ir pagalbines medžiagas, kurios suformuotų geriausiasbiofarmacines savybes, nepakeisdamos veikliosios medžiagos fizikinių ir cheminių savybių. Pagalbinių medžiagų savybės gali turėti įtakos ne tik vaistinių medžiagų kiekio atpalaidavimui iš žvakučių, bet ir atpalaidavimo greičiui. Vaistinė medžiaga gali būti absorbuojama po pavartojimo, kai atpalaiduojama iš pagrindo. Biologinis vaistinių medžiagų pasisavinimas iš žvakučių priklauso nuo pagrindo ir pagalbinių medžiagų, jų koncentracijos. Aktualu tirti medžiagų atpalaidavimo priklausomybę nuo žvakučių pagrindo, gamybos būdo ir pagalbinių medžiagų. Tyrimo problema: kaip šie veiksniai paveikia vaistinės medžiagos atpalaidavimą iš žvakučių? Tyrimo objektas − pagalbinių medžiagų įtaka vaistinių medžiagų atpalaidavimui iš skirtingų pagrindų žvakučių. Tyrimo tikslas − biofarmaciniu tyrimu in vitro atskleisti pagrindo, pagalbinių medžiagų, gamybos būdo įtaką vaistinių medžiagų atpalaidavimui iš hidrofobinių (kakavos sviesto), ir hidrofilinių (želatinos – glicerolio ir polietilenglikolio) žvakučių pagrindų. Žvakučių suirimo testu nustatyta, kad pagalbinių medžiagų − plastifikatorių, tirštiklių (lanolino, bičių vaško, koloidinio silicio dioksido) įterpimas prailgina suirimo laiką. Tiek hidrofobinio, tiek hidrofilinio pagrindo žvakučių suirimo laikas neviršijo Europos Farmakopėjoje reglamentuojamo suirimo laiko ribų. Lipofilinio pagrindo žvakutės suiro greičiau, nei hidrofilinio. Biofarmacinis tirpimo tyrimas in vitro parodė, kad žvakučių pagrindas turi reikšmės vaistinių medžiagų atpalaidavimui iš žvakučių. Daugiausiai ir greičiausiai tirtos vaistinės medžiagos atsipalaidavo iš hidrofilinių želatinos-glicerolio pagrindų, lyginant su lipofiliniais kakavos sviesto pagrindais, polietilenglikolio pagrindas pailgino žvakučių surimo laiką ir sulėtino fenolinių junginių atpalaidavimą iš pagrindo. Pastebėta, kad lipofilinių pagrindų gamybos būdas yra svarbus veiksnys – ritinimo būdu pagamintos žvakutės atpalaidavo vaistinės medžiagos daugiau ir greičiau, nei tos pačios sudėties liejimo būdu pagamintas pagrindas.