“…Van IJzendoorn, Bakermans-Kranenburg ir Sagi-Schwartz (2003) taip pat nurodo, kad, siekdami apsaugoti savo vaikus, nukentėjusieji yra linkę atriboti savo trauminę praeitį nuo dabarties šeimos gyvenimo, šitaip sukurdami "tylos sąmokslą", kuris netiesiogiai traumuoja jų atžalas. Dėl šio ypatumo šeimoje gali sutrikti tarpusavio santykiai ir kilti emocinė įtampa (Brown, 1998;Wiseman et al, 2002). Kai tėvai nepaaiškina savo nuotaikų pokyčių, liūdesio ir gedulo reakcijų, trauminis patyrimas gali būti perduodamas per netiesioginę komunikaciją (Starman, 2006, cituojama pagal Vaskelienė, Kazlauskas, Gailienė ir Domanskaitė-Gota, 2011.…”