Pastaraisiais metais pasaulyje įvyko įvairių krizių, tokių kaip stichinės nelaimės, ekonominės, socialinės krizės ar epidemijos, tačiau koronaviruso (COVID-19) pandemija yra pirmoji per 100 metų, taip stipriai pakeitusi pasaulį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, COVID-19 pandemija bei sutrikęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas turėjo neigiamos įtakos mirčių statistikai šalyje, kadangi visos pandemijos metu buvo stebimas ženklus perteklinis mirtingumas.
Tyrimo tikslas. Atskleisti perteklinio mirtingumo situaciją Lietuvoje ir Europoje COVID-19 pandemijos metu.
Metodika. Mokslinės ir profesinės literatūros apžvalga, kurios tikslas išsiaiškinti perteklinio mirtingumo statistiką Lietuvoje ir Europoje COVID-19 pandemijos metu.
Rezultatai. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, Lietuvoje sparčiai išaugęs perteklinis mirčių skaičius buvo pastebimas ir visoje Europoje. Eurostat duomenimis, 2021 m. mirė per pusę milijono europiečių daugiau, nei įprastai. Lietuvoje perteklinio mirtingumo skaičius 2020 sausio mėnesį, lyginant su 2016 – 2019 mirtingumo duomenimis, buvo -12,4 proc., kai Europos šalių vidurkis buvo -5,7 procento. Nuo 2020 m. sausio mėnesio perteklinių mirčių skaičius Lietuvoje ir visoje Europoje pradėjo didėti ir 2020 m. balandžio mėnesį Lietuvos perteklinių mirčių skaičiaus vidurkis buvo +2,4 proc. o Europos +25,2 procento. Didžiausias perteklinių mirčių skaičiaus pikas Lietuvoje buvo 2021 m. gruodį (70,3 proc.), o Europoje – 2021 m. lapkritį (+40 proc.).
Išvados. Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje kiekvieną mėnesį buvo registruojama daugiau mirčių, nei registruota atitinkamais 2019 metų mėnesiais. Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje mirė per 15 tūkst. 500 žmonių daugiau, palyginti su mirčių skaičiumi 2019 metais, prarastų gyvybių skaičius augo kas mėnesį nuo pat pandemijos pradžios (2020 m. kovą) iki 2021 metų pabaigos. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, sparčiai išaugęs perteklinis mirčių skaičius buvo pastebimas visoje Europoje. 2021 metais mirė per pusę milijono europiečių daugiau, nei įprastai.