Idiopatinės fotodermatozės sudaro didžiausią padidėjusio jautrumo saulės ar dirbtinei šviesai ligų grupę ir jų patogenezė daugiausia remiasi imunologiniais mechanizmais [1]. Idiopatinėms fotodermatozėms priklauso polimorfinė šviesos dermatozė (PŠD), aktininis niežulys (AN), Hydroa vacciniforme (HV), lėtinis aktininis dermatitas (LAD) bei saulės dilgėlinė (SD) [2]. Dauguma šių fotodermatozių būdingesnės vaikystėje ar jauniems suaugusiesiems, išskyrus lėtinį aktininį dermatitą, kuris dažniausiai pasireiškia perkopus penktą dešimtmetį. Fotojautrumą patvirtinti padeda atliekami fotoprovokacijos testai, o daugumos fotodermatozių pirmos eilės gydymas – griežta fotoprotekcija [3].